Kauno pilis

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Kauno pilies apgula Ordino ir talkininkų kariuomenė šį kartą Nemunu laivais, pučiant vakarų vėjui, tyliai aplenkdama Veliuonos ir Pieštvės pilis, pasiekė Kauną. Išsilaipino žemiau Kauno, keletą dienų statė tiltus ir trečiąją dieną atžygiavo prie pilies.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Kryžiuočių pajėgos Kauno pilį puolė - Ordino magistro Vinricho iš Kniprodės, didžiojo komtūro, didžiojo maršalo, Elbingo, Christburgo, Balgos komtūrų ir kitų vadovaujamos kryžiuočių pajėgos, Livonijos ordino daliniai, talkininkai-kryžininkai iš Anglijos, Italijos, Vokietijos. Kauno pilies apgula Ordino ir talkininkų kariuomenė šį kartą Nemunu laivais, pučiant vakarų vėjui, tyliai aplenkdama Veliuonos ir Pieštvės pilis, pasiekė Kauną. Išsilaipino žemiau Kauno, keletą dienų statė tiltus ir trečiąją dieną atžygiavo prie pilies.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Suredagavęs monografiją apie Vytautą D., jis pats ten rašė du straipsnius apie Vytauto santykius su Lenkija ir apie jo konfliktą dėl karūnacijos. Pažymėtini Šležo stambesni darbai (atspaudai) : 1) «Klaipėdos miesto istorija 1252-1466 » (MŽ, 1933); 2) «Mindaugas-Lietuvos karalius» (t. p. 1934), ir 3) «Kęstučio šeima » (t. p. 1933). Iš Kęstučio laikotarpio jis rašė dar apie Kauno pilies išgriovimą 1362 m., Kęstučio sūnaus Butauto pabėgimą (Židinys, 1932), apie bandymus pakrikštyti Lietuvą Algirdo ir Kęstučio laikais (TK, 1932, Nr. 12).

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Grįžęs namo, jis vėl organizavo žygį iš Įsruties į Kauną, „atnešė stabmeldžiams visokių nelaimių“, bet per Kauno mūrinės pilies statyba. Pirmoji Kauno pilis kronikose paminėta 1361 m. Ji pastatyta strategiškai svarbioje vietoje - Nemuno ir Nėries santakoje.

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Kauno pilis buvusi dar visiškai nauja, gal net nebaigta statyti. Ji stovėjo kairiajame Neries krante apie 600 m į šiaurės rytus nuo santakos ir apie 450 m į šiaurę nuo Nemuno vagos. Tai buvo Lietuvai būdingo aptvarinio tipo pilis.

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Besikuriančio Kauno miesto fone tai buvo tikrai gausus žmonių susibūrimas, galėjęs daryti teigiamą įtaką pačiam miestui atsirasti. Naujosios pilies sienos buvo statomos ant pirmosios pilies pamatų, jos buvo storinamos iki 3-3,5 metro ir iškeltos aukščiau negu 10 m. Sienos storintos platinant pamatus į išorę, nes nenorėta mažinti pilies kiemo.

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Pavieto ribos buvo taip nusakytos: iš vienos pusės Nevėžio upe iki Upytės pavieto ribos; iš kitos pusės - nuo Vilkmergės ribos užgriebiant Kulvą ir Žeimius; iš trečios pusės užgriebiant Vaiguvą ir kairėje Uogintus iki Žiežmarių ribos; iš ketvirtos pusės aukštyn Nemunu, užgriebiant Balbieriškį iki pat Jo Karališkosios Malonybės girios, iki Žemaitijos ribos. Pavieto centras liko Kauno pilis, joje toliau rezidavo valdovo vietininkas seniūnas, be to, joje turėjo būti saugomos pavieto teismų knygos. Paviete likęs seniūno teismas sprendė baudžiamąsias bylas, dabar vadinamas Kauno pilies teismu.