Kaunas

PDF 8

© ::iosios brigados 7-asis pul- kas puola Prienų kryptimi su tikslu apeiti ir užpulti Kauną iš pietų. 5-asis pulkas puola Kauną tiesiai pro Kaišiadoris. Jo puolimo kryptis pagal- binė. Esminis puolimo suma- nymas apeiti ir pulti Kauną iš iaurės ie pietų.

PDF 193

Balandžio 3-8 d. lietuviai iš Alytaus ir Kauno puolė Vilniaus link. Šiaurinė (Kauno) grupė turėjo pulti per Žiežmarius, Zaslius, Vievį Pietinė grupė turėjo užimti Daugus ir Varéng@, tada palei gelezin- kelį pro Lentvarį pulti Vilnių.

PDF 193

1920 m. vasario 22-23 d. Kaune kilo bolše-\nvikų sukurstytas maištas, jo pergalė būtų įrodžiusi Lenkijos tarptautinę\npoziciją, kad Lietuvos vyriausybė yra prokomunistinė ir leidusi pulti\nLietuvą atvira karine jėga.

PDF 138

Sunormavęs santykius su\nLenkija, jis tuojau sumažino savo draugiškumą ordinui. Atsta-\ntęs Kauno ir kitas ordino pasieny sugriautas pilis, jis pradėjo\nraginti žemaičius keltis pas jį.

PDF 354

Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zig- manto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fun- dacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Nau- garduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fun- dacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pa- šiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiš- kiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sa- piegos f-ja).

PDF 140

Kaune parapinę bažnyčią ir pranciškoną (dabar Vytauto), Nau­ juose Trakuose (kur yra išlikęs Vytauto numylėtas Šv. Pane­ lės paveikslas, žmonių laikomas stebuklingu), Sen. Trakuose, Darsūniškyje, Dauguose, Punioje, Perlojoje, Švenčionyse, Du­ bingiuose, Utenoje, Eišiškiuose, Gardine, Liet.

PDF 263

pirkliai, ir jau prie Vytenio, Gedimino ir kitų didžiųjų Lietuvos kunigaikščių turė­ jo su ja prekybos santykius, kurie Vytauto laikais dar labiau išsiplėtė ir sutvirtėjo. Jo valdymo metu pačioje Lietuvoje jau buvo du dideli pre­ kybos centrai — Kaunas ir Polockas. Juose buvo daugiausia įsigalėję vokiečių pirkliai, turėdami čia savo kontoras.

PDF 200

Po pirmųjų SD einzatskomandų akcijų 1941 m. rugpjūčio pradžioje 95 proc. Lietuvos žydų dar buvo gyvi. Tačiau 1941 m. liepą reichskomi- saras Heinrichas Himleris (Heinrich Himmler) pats asmeniškai apke- liavo visą užimtą vakarinę SSRS dalį, perteikdamas einzatsgrupėms (A, veikusiai Kaune, ir B, veikusiai Vilniuje), kad žudyti reikia ne tik žydų vyrus, bet ir moteris, vaikus.

PDF 176

Pasaulio \nlietuvių kongresas Kaune 1935 m., į kurį atvyko 3 000 delegatų ir svečių \niš 19 valstybių, parodė, kad dauguma užsienio lietuvių artimi Lietuvai, \nrūpinasi jos ateitimi, nors ir nepritaria autoritarinio režimo įvestiems \npolitiniams suvaržymams.\nNepriklausomybės metais aiškiai nubrėžti Lietuvos valstybės kontūrai \nir nusakytas tautinių vertybių turinys.

PDF 27

Kiek tos kovos Kęstučio valdymo laiku padidėjo,\nrodo ir ta aplinkybė, kad vokiečiai tiek jau buvo įsidrąsinę, kad\n1362 m. išgriovė Kauno pilį ir pradėjo brautis vis gilyn į Lietu­\nvą, pasiekdami net Vilniaus ir Neries sritis, kurių dar niekad\npriešai nebuvo pasiekę.\nTokiu nuolatinių kovų laiku augo Vytautas savo tėvo dva­\nre Trakuose, todėl ir jo auklėjime turėjo vyrauti kariški dalykai,\nir užtat nenuostabu, kad jis labai anksti (1368 m.

PDF 266

Kaune Vytautas suteikė Magdeburgo teises (1408\nm.) vokiečių pirkliams. Prekyba pasidarė daug gyvesnė.

PDF 150

Laisvės sąlygomis sparčiai kilo švietimas, atsidarė naujų mokyklų, 1919 m. Lietuvoje jau veikė 1 036 mokyklos, jose buvo 45 540 mokinių, Aukštieji kursai Kaune netrukus peraugo į Lietuvos universitetą (atida- rytas 1922 m. vasario 16 d.). Per nepilnus du dešimtmečius jis parengė 3 700 specialistų, mokslininkų, pedagogų. Lietuvių kalba tapo ne tik vals- tybine įstaigose, bet ir karine (įsteigta Kauno karo mokykla), mokslo ir mokslinių tyrimų kalba. Gimė naujos tradicijos – 1924 m. Kaune sureng- ta pirmoji šalies dainų šventė.

PDF 40

Grįžęs namo, jis vėl organizavo žygį iš Įsruties į Kauną, „atnešė stabmeldžiams visokių nelaimių“, bet per Kauno mūrinės pilies statyba. Pirmoji Kauno pilis kronikose paminėta 1361 m. Ji pastatyta strategiškai svarbioje vietoje - Nemuno ir Nėries santakoje.

PDF 32

Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta \nvisa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, \nKrėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys. Lietuva tapo \npolitinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijung-\ntos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje \nbuvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas.

PDF 12

“ Nors \nLietuva yra geografinis Europos centras (o Kaunas buvo Hanzos miestas), \nji dažnai laikoma Rytų Europos dalimi. Tokiais atvejais turima galvoje ne \ntiek geografinė, kiek geopolitinė krašto padėtis: XIX–XX a.

PDF 285

dar pridėti svarbų ruožą į rytus nuo Dubysos. Siena nuo Livonijos iki Ne­ vėžio šaltinių turėjo eiti tiesia linija, bet žemupyje ji buvo taip išvesta, kad Kaunas ir Rumšiškių plotas turėjo patekti ordinui^22. O savo atgausimą tėviškę Trakus, Gardiną ir kitas žemes Vytautas turėjo valdyti kaip ordino vasalas.

PDF 137-138

Vokietija pateikė ginklų kuriamiems Lietuvos kariuomenės daliniams ir, Antantės šalių reikalavimu, leido panaudoti savo dalinius stabdant bolševizmą. Nau- joji Mykolo Sleževičiaus vyriausybė, pasitraukusi iš Vilniaus į Kauną, L I E T U V O S I S T O R I J A 138 greitosiomis kūrė Lietuvos karines pajėgas, pirmieji Lietuvos daliniai, pa- dedami saksų savanorių dalinių, stojo į ginkluotą kovą prieš Raudonąją armiją ir pagaliau ją sustabdė fronto linijoje Kaunas–Alytus. Palaipsniui pasikeitė ir Lietuvos Tarybos vertinimas: provokiška orientacija ją kaltinusi lietuvių kairė, lenkai ir net Antantė turėjo pripa- žinti, kad sunkiomis sąlygomis, svetimųjų varžoma Lietuvos Taryba suge- bėjo išlaviruoti ir iškelti Lietuvos nepriklausomybės klausimą, išsivaduoti iš Vokietijos politikos diktato ir paskubomis kūrė valdžios ir savivaldybių įstaigas.

PDF 146

Lapkričio \n15 dieną Kaune ant derybininko E. Galvanausko miegamojo palangės \nsprogo padėta bomba – daugelyje vietų sužeistas E. Galvanauskas liko \ngyvas, tačiau atentatas niekuomet nebuvo tirtas, o kaltininkai nesurasti.

PDF 175

Kūrybingai panaudodami vokiečių motorus ir prancūzų \nfiuzelažus, lietuviai Kaune konstravo ir statė savo karo ir sporto lėktu-\nvus, tarp jų ir lengvuosius bombonešius, gamino sklandytuvus sporto \nreikalams.\nSportui išėjus į tarptautinę areną atėjo ir pirmosios pergalės – JAV lie-\ntuvių trenerių ir kelių žaidėjų padedami Lietuvos krepšininkai 1937 m.

PDF 258

Tik po dviejų dešimtmečių, jau\nVytautui esant ordino globoje, 1384 vasarą Kauno vietoje buvo\npastatyta tvirčiausia priešo žemėje mūrinė pilis — Marienwerder.\nKaunui kritus, tuojau sekė kiti kryžiuočių pasisekimai prie\nNemuno.

PDF 271

Vokiečių pirkliai Vytautui viešpataujant turėjo Kaune savo\nrankose miesto svarstykles, malūną ir audimo bei vaško ap­\ndirbimo dirbtuves^4 ). Čia galėjo būti ir pinigų dirbtuvė, nes de-\n\n(^1) ) Žiūr.

PDF 160

Už poros dešimtmečių sekė irgi vokiška kun. dr. J. Sta­\nkausko disertacija, kuri buvo 1934 m. Kaune sulietuvinta ir papil­\ndyta.

PDF 131

Padalijus kraštą į apskritis, kurių ribos buvo \ndažnai kaitaliojamos, 1916 m. birželį Lietuvos apskritis (su centru Kau-\nne) suvienyta su Vilniaus apskritimi, o 1918 m. įsteigta Lietuvos karinė \nvaldyba (Militaerverwaltung Litauen).

PDF 204

Keršydamas už boikotą gestapas 1943 m. kovo viduryje Lietuvoje suėmė \n46 žymius visuomenės veikėjus ir išvežė į Štuthofo koncentracijos stovy-\nklą, uždarė Kauno ir Vilniaus universitetus, mokytojų seminarijas ir kt., \nsuėmė daug pogrindinės spaudos leidėjų ir bendradarbių, LLKS ir LLA \ngrupes, o gegužę–birželį – šešis iš devynių VLIK’o vadovybės narių.

PDF 353

Su nepasitikėjimu priimtas Marienburge (1412.XII.), vykdamas per Ragainę ir Kauną, Makra Kalėdoms jau buvo pas Vytautą — jo puošnioje salos pilyje Trakuose^9.

PDF 172-173

Tačiau tai dar ne viskas – rūpintasi tautinių ir valstybinių tradicijų kūrimu, tautos atminimo vietų steigimu, tradicijų puoselėjimu – nacija turėjo įgy- ti atmintinų vietų ir savo didvyrių. Sumanyta pastatyti Kaune Prisikėlimo 4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 173 bažnyčią – tautos šventyklą, lietuvišku stiliumi ir lietuviškai ornamentuo- tą, atspindinčią lietuvių tautos religinę ir tautinę dvasią. Į bažnyčią žiūrėta kaip į tautos vieningumo aktą.

PDF 20

O turima \ngalvoje: žemės ūkio pažanga, lėktuvų projektavimas ir gamyba Kaune ir \nkrepšininkų vyrų dukart – 1937 ir 1939 m. – iškovoti Europos čempionų \ntitulai. Būtent šias vertybes ar prisiminimus nubraukė Sovietų Sąjunga, \n1940 m.

PDF 196

Sukilėliai užimtame Kaune pastatė \nvokiečius prieš įvykusį faktą – užėmus radiją 1941 m. birželio 23 d. LAF \natstovas Leo­nas Prapuolenis pranešė: „Susidariusi laikinoji vėl naujai at-\ngimstančios Lietuvos Vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą ir nepri-\nklausomą Lietuvos valstybę“, kad „jaunoji Lietuvos valstybė entuzias-\ntingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais“, \nnegailėta šiltų žodžių nacių Vokietijai, kuri „išgelbėjo Europos kultūrą ir \ncivilizaciją“ nuo raudonojo teroro, lietuviai pakviesti imtis ginklo ir padė-\nti vokiečių kariuomenei.

PDF 233

Tų pačių metų rugsėjo 23 dieną Žygimantas, protėvių pa­\npročiu, Vilniaus miestiečiams suteikė laisvę imtis prekybos\nir be muito mokesčio nuo kelių, tiltų ir visų perėjų gabenti\nprekes visoje Lietuvos žemėje: Lucke, Kaune, Minske, Bras­\ntoje, Naugarduke, Smolenske ir Podolėje. Vėliau, po ketu­\nrių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo\n17\nApie tai didžiajam magistrui pra­\nneša komtūras iš Lealio, iš Rygos,\nlaiške, datuotame 1432 metų rugpjū­\nčio 19 d.

PDF 232

1972 m. gegužės 14 d. devyniolikme-\ntis Romas Kalanta, apsiskaitęs, rašęs eilėraščius, grojęs gitara jaunuolis, \npats atrodęs kaip hipis, Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro apsipy-\nlė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, pasidegė.

PDF 172-173

Tačiau tai dar ne viskas – rūpintasi tautinių ir valstybinių tradicijų kūrimu, tautos atminimo vietų steigimu, tradicijų puoselėjimu – nacija turėjo įgy- ti atmintinų vietų ir savo didvyrių. Sumanyta pastatyti Kaune Prisikėlimo 4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S 173 bažnyčią – tautos šventyklą, lietuvišku stiliumi ir lietuviškai ornamentuo- tą, atspindinčią lietuvių tautos religinę ir tautinę dvasią. Į bažnyčią žiūrėta kaip į tautos vieningumo aktą.

PDF 171

Kauno Vytauto Didžiojo universiteto veiklą papildė Žemės ūkio \nakademija Dotnuvoje, Veterinarijos akademija Kaune, rengusios speci-\nalistus žemės ūkiui, Pedagoginis institutas rengė mokytojus, Dailės mo-\nkykla ir konservatorija ugdė menininkus, gavę valstybės stipendijas apie \n1 500 jaunų lietuvių baigė užsienyje inžinerijos, jūreivystės, medicinos, \nkalbų ir istorijos, karo mokslus. \nJaunos poros laikė garbės reikalu susituokti Paryžiuje, susipažinti su \npasauline literatūra, menu.

PDF 264-265

gimęs ir \nmokęsis smuiko virtuozas Jascha Heifetz (Jaša Heifecas), parodas atidaro \nne tik dailininkai Stasys Kuzma ar Petras Repšys, bet ir Vakaruose garsūs \nChaim Soutin (Chaimas Sutinas), Jacques Lipchitz (Žakas Lipšicas) ar\n\n265\nPA B A I G A A R B A I Š B A R S T Y T I L I E T U V O S V E I D A I\n„Fluxus“ kūrėjas Jurgis Mačiūnas, o gal ir JAV vieno cento autorius skulp-\ntorius iš Šiaulių Victor David Brenner (Viktoras Barnauskas, 1871–1924) \nar Prancūzijoje labai išgarsėjęs dailininkas Vytautas Kasiulis. O beveik \nkiekvienam prancūzui tapo žinomas poetas Oskaras Milašius (Oskar \nVladislas de Lubicz-Milosz), taip pat semiotikas Algirdas Julius Greimas, \nVilniuje užaugęs dukartinis Gonkūrų premijos laureatas Romain Garry \n(Romanas Gari) ar Kaune gimęs ir gimnaziją baigęs filosofas Emmanuel \nLevinas (Emanuelis Levinas).\nToliau įsivaizduokime: Lietuvai atstovauja ne tik Lietuvos ir NBA \nžvaigždė krepšininkas Arvydas Sabonis, bet ir Amerikos krepšinio mo-\ntina Senda Berenson-Abbot (Senda Berenson-Abot, g.

PDF 160

Abi šalys tokius rezultatus \nŽenevoje laikė pergale, o grįžęs į Kauną Karininkų ramovėje ir per radiją \nA. Voldemaras pareiškė: „<…> mes išėjome į pasaulinę politiką.“ Tačiau \niš tikrųjų Vilnius dar labiau nutolo nuo Lietuvos.

PDF 148

Į Steigiamąjį Seimą buvo išrinktos ir penkios moterys. Tad iš viso išrinkta 112 atstovų, kurie gegužės 15 dieną laikinojoje sostinėje Kaune susirinko į pirmąjį Seimo posėdį. O juk planuota išrinkti ir apie 100 Seimo atstovų Vilnijoje, 9 vietos skirtos Mažajai Lietuvai, tačiau rin- kimai ten nevyko, nes Lietuva tų teritorijų nekontroliavo.

PDF 148

Dešimt vietų Steigiamajame Seime gavo tautinės mažumos (6 žydai, 3 lenkai ir 1 vokietis). Į Steigiamąjį Seimą buvo išrinktos ir penkios moterys. Tad iš viso išrinkta 112 atstovų, kurie gegužės 15 dieną laikinojoje sostinėje Kaune susirinko į pirmąjį Seimo posėdį.

PDF 193

1920 m. vasario 22-23 d. Kaune kilo bolše-\nvikų sukurstytas maištas, jo pergalė būtų įrodžiusi Lenkijos tarptautinę\npoziciją, kad Lietuvos vyriausybė yra prokomunistinė ir leidusi pulti\nLietuvą atvira karine jėga.

PDF 141

Britams rodant iniciatyvą palaikyti Lietuvą, jų dėka įvyko pirmos ma-\nsinės džiaugsmo manifestacijos – 1919 m. rugsėjo 26 d. gavus žinią, kad \nDidžioji Britanija oficialiai pripažino de facto Lietuvą, tūkstančiai žmonių \nsusirinko prie laikinosios sostinės Kauno rotušės.

PDF 56-57

40 ## Puslapis 57 I KNYGA vokiečių nagų į Lietuvą, suduodamas jiems didelį smūgį41. Kai tik Prūsiją pasiekė žinia, kad Jogailos derybos su Lenki­ jos didikais ir Vengrijos karaliene Elžbieta dėl Jadvygos ran­ kos sėkmingos, didysis magistras Konradas Ciolneris Ro- tenšteinas tuojau pat, surinkęs didžiules pajėgas, 1385 metų rugpjūtį ties Kaunu persikėlė per Nemuną ir ėmė siautėti visame krašte. Vilnius, tiesa, turėdamas tvirtovėse labai stip­ rias įgulas, išvengė puolimo, bet aplinkinės žemės iki Medi­ ninkų, netgi iki pat Ašmenos, buvo didžiojo magistro nunio­ kotos.

PDF 69

^85.\nKruopščiai atrinkęs iš Centrinio Valstybės Archyvo (Kaune)\nir eilės kitų Lietuvos archyvų reikalingus aktus, Jablonskis išleido\n«XVI amžiaus inventorius» (1934). Ten jis paskelbė beveik pusę\niki tol nespausdintų XVI amž.

PDF 221

Už- darytoje Vilniaus arkikatedroje atidaryta Paveikslų galerija, panašiai pri- taikytos uždarytos bažnyčios: Šv. Kazimiero bažnyčioje atidarytas Ateiz- mo muziejus, Šv. Jonų – Mokslo, Visų Šventųjų – Liaudies meno, Kauno Įgulos bažnyčioje – Skulptūros ir vitražo muziejai, Pažaislio vienuolyne – M. K. Čiurlionio muziejaus senojo meno ekspozicija.

PDF 175

Sportas tapo \nintegralia gyvenimo dalimi, tai pademonstruota per pirmąją tautinę olim-\npiadą Kaune 1938 m., kurioje gausiai dalyvavo ir užsienio šalių lietuviai.\nLietuvių kolonijų užsienyje gausėjo, plėtėsi jų geografija.

PDF 173

1934 m. lapkričio 23 d. \nKaune, Karo muziejaus sodelyje, šalia paminklo Žuvusiems už Lietuvos lais-\nvę palaidotas Nežinomas kareivis, sukurtos pagarbos ceremonijos, rūpintasi \nkarių kapų tvarkymu, intensyviai kuriamas žuvusių karių kultas, kasmet iš-\nkilmingai paminima kariuomenės įkūrimo diena – lapkričio 23-ioji.

PDF 164

Augo ir modernėjo miestai, Kaunas, 1939 m. turėjęs 154 000 gyventojų, iš \nkurių 60 proc. sudarė lietuviai, jau buvo naujoviškas, tvarkingas miestas. \nJame pastatyta mokyklų, bibliotekų, naujų muziejų ir universiteto fakul-\ntetų korpusų.

PDF 49

Šventasis valdovas Vytautas tikėjo, kad viename pralaimėtame mūšyje buvęs išgelbėtas Švč. Mergelės Marijos – iškart po šio mūšio funduota Vytauto bažnyčia Kaune buvo pašvęsta Švč. Mergelei.

PDF 24-25

8 ## Puslapis 25 ĮVADAS denio įkurtas gynybai nuo Prūsijos Teutonų ordino puolimų; Slonimas, gyvenamas tų pačių išeivių, smarkiai pasipriešino 1272 metais Lietuvą puolusiems Haličo kunigaikščiams kartu su Nogajaus mongolais. Dar Kaunas, gilios senovės laikais įkur­ tas, vartai į pagoniškąją Lietuvą, jau buvo miestas, pagarsėjęs savo tvirtovėmis ir prekyba. Tačiau, tiesą sakant, ir visoje Lie­ tuvos žemėje, ir Žemaitijoje tik šen bei ten kilo vienišos pilys, nevienodos galios feodalinių kunigaikščių ir bajorų gynybinės gyvenvietės.

PDF 325

Savo galvas tolimose stepėse paliko ir vieninteliai du lietuviai-kryžiuočiai Jonas ir Tomas Sur­ vilos. Pačiam Vytautui nakties tamsoje, drauge su jaunu broliu Žygimantu ir Švitrigaila, pasisekė pabėgti. Už išsigelbėjimą, pagal seną tradiciją, jis įkūrė pranciškonų vienuolynus Kaune ir Ašme­ noje^39.

PDF 249

Kad įtiktų apgailėtinai politikai ir kad\nbūtų suimtas bei įbaugintas Mendli Girėjus, nelaimingasis\nŠach Achmedas buvo iki gyvos galvos įkalintas Kauno ka­\nlėjime. Tačiau Aleksandro planai pasirodė esą klaidingi, nes\ntotoriai, nepaisydami grasinimų, jog Šach Achmedas bet ka­\nda gali būti išlaisvintas ir kenkti jiems, netrukus su didžiu­\nlėmis pajėgomis įsiveržė į Lietuvą.

PDF 72

Aleknos mirties\nvakuojančią visuotinės istorijos katedrą Teologijos-Filosofijos fa­\nkulteto Filosofijos skyriuje, visą laiką dėstė Lietuvos istoriją, jos\nšaltinius ir jos istorinę geografiją. Jis tęsė tą darbą po pirmojo\nbolševikmečio pertraukos Filosofijos fakultete (Kaune) ir Ekono­\nminių mokslų fakultete (Vilniuje) skaitė Lietuvos ūkio istoriją.\n1933 m.

PDF 174

Kaune laukiančią ore pasirodant lėktu- vo kone šimtatūkstantinę minią žmonių gauta žinia pravirkdė. Savo laiške prieš skrydį lakūnai ragino Lietuvos jaunimą paskirti save Tėvynės garbei ir šis priesakas tapo tūkstančių jaunuolių ir merginų siekiu. Didvyriams Kaune pastatytas mauzoliejus (naikintas per nacių okupaciją ir baigtas naikinti sovietmečiu).

PDF 131

Tik taikos sutartyje tarp Ordi­ no maršalo Engelhardo Rabės ir Lietuvos, apie kurią užsimena F o i g- t a s, V, 507, sudarytoje ties Kaunu 1388 metais, Scriptum prope Cowno in crastino b. Martini Fpi^copi et confes. an. dom. 1388 [pasirašyta ties Kaunu rytojaus dieną po Šv. Martyno, vys­ kupo ir išpažinėjo, Viešpaties metais 1388], Skirgaila save vadina: Schir- galo Dei gratia dux lithuanie et domi­ nus Tracensis et Polocensis [Skirgaila - didysis Lietuvos kunigaikštis ir Tra­ kų bei Polocko valdovas].