Kaunas

PDF 8

© ::iosios brigados 7-asis pulkas puola Prienų kryptimi su tikslu apeiti ir užpulti Kauną iš pietų. 5-asis pulkas puola Kauną tiesiai pro Kaišiadoris. Jo puolimo kryptis pagalbinė. Esminis puolimo sumanymas apeiti ir pulti Kauną iš iaurės ie pietų.

PDF 193

Balandžio 3-8 d. lietuviai iš Alytaus ir Kauno puolė Vilniaus link. Šiaurinė (Kauno) grupė turėjo pulti per Žiežmarius, Zaslius, Vievį Pietinė grupė turėjo užimti Daugus ir Varéng@, tada palei gelezinkelį pro Lentvarį pulti Vilnių.

PDF 193

1920 m. vasario 22-23 d. Kaune kilo bolševikų sukurstytas maištas, jo pergalė būtų įrodžiusi Lenkijos tarptautinę poziciją, kad Lietuvos vyriausybė yra prokomunistinė ir leidusi pulti Lietuvą atvira karine jėga.

PDF 138

Sunormavęs santykius su Lenkija, jis tuojau sumažino savo draugiškumą ordinui. Atstatęs Kauno ir kitas ordino pasieny sugriautas pilis, jis pradėjo raginti žemaičius keltis pas jį.

PDF 354

Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zigmanto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fundacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Naugarduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fundacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pašiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiškiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sapiegos f-ja).

PDF 140

Kaune parapinę bažnyčią ir pranciškoną (dabar Vytauto), Naujuose Trakuose (kur yra išlikęs Vytauto numylėtas Šv. Panelės paveikslas, žmonių laikomas stebuklingu), Sen. Trakuose, Darsūniškyje, Dauguose, Punioje, Perlojoje, Švenčionyse, Dubingiuose, Utenoje, Eišiškiuose, Gardine, Liet.

PDF 263

pirkliai, ir jau prie Vytenio, Gedimino ir kitų didžiųjų Lietuvos kunigaikščių turėjo su ja prekybos santykius, kurie Vytauto laikais dar labiau išsiplėtė ir sutvirtėjo. Jo valdymo metu pačioje Lietuvoje jau buvo du dideli prekybos centrai — Kaunas ir Polockas. Juose buvo daugiausia įsigalėję vokiečių pirkliai, turėdami čia savo kontoras.

PDF 200

Po pirmųjų SD einzatskomandų akcijų 1941 m. rugpjūčio pradžioje 95 proc. Lietuvos žydų dar buvo gyvi. Tačiau 1941 m. liepą reichskomisaras Heinrichas Himleris (Heinrich Himmler) pats asmeniškai apkeliavo visą užimtą vakarinę SSRS dalį, perteikdamas einzatsgrupėms (A, veikusiai Kaune, ir B, veikusiai Vilniuje), kad žudyti reikia ne tik žydų vyrus, bet ir moteris, vaikus.

PDF 176

Pasaulio lietuvių kongresas Kaune 1935 m., į kurį atvyko 3 000 delegatų ir svečių iš 19 valstybių, parodė, kad dauguma užsienio lietuvių artimi Lietuvai, rūpinasi jos ateitimi, nors ir nepritaria autoritarinio režimo įvestiems politiniams suvaržymams. Nepriklausomybės metais aiškiai nubrėžti Lietuvos valstybės kontūrai ir nusakytas tautinių vertybių turinys.

PDF 27

Kiek tos kovos Kęstučio valdymo laiku padidėjo, rodo ir ta aplinkybė, kad vokiečiai tiek jau buvo įsidrąsinę, kad 1362 m. išgriovė Kauno pilį ir pradėjo brautis vis gilyn į Lietuvą, pasiekdami net Vilniaus ir Neries sritis, kurių dar niekad priešai nebuvo pasiekę. Tokiu nuolatinių kovų laiku augo Vytautas savo tėvo dvare Trakuose, todėl ir jo auklėjime turėjo vyrauti kariški dalykai, ir užtat nenuostabu, kad jis labai anksti (1368 m.

PDF 266

Kaune Vytautas suteikė Magdeburgo teises (1408 m.) vokiečių pirkliams. Prekyba pasidarė daug gyvesnė.

PDF 150

Laisvės sąlygomis sparčiai kilo švietimas, atsidarė naujų mokyklų, 1919 m. Lietuvoje jau veikė 1 036 mokyklos, jose buvo 45 540 mokinių, Aukštieji kursai Kaune netrukus peraugo į Lietuvos universitetą (atidarytas 1922 m. vasario 16 d.). Per nepilnus du dešimtmečius jis parengė 3 700 specialistų, mokslininkų, pedagogų. Lietuvių kalba tapo ne tik valstybine įstaigose, bet ir karine (įsteigta Kauno karo mokykla), mokslo ir mokslinių tyrimų kalba. Gimė naujos tradicijos – 1924 m. Kaune surengta pirmoji šalies dainų šventė.

PDF 40

Grįžęs namo, jis vėl organizavo žygį iš Įsruties į Kauną, „atnešė stabmeldžiams visokių nelaimių“, bet per Kauno mūrinės pilies statyba. Pirmoji Kauno pilis kronikose paminėta 1361 m. Ji pastatyta strategiškai svarbioje vietoje - Nemuno ir Nėries santakoje.

PDF 32

Valdant Gediminui ar jo sūnui Algirdui buvo sukurta visa mūro pilių sistema aplink valstybės branduolį – sostinę: Medininkai, Krėva, Lyda, Trakai, atokiau esančios Gardino ir Kauno pilys. Lietuva tapo politinės sistemos centru, apie kurį telkėsi ne tik Mindaugo laikais prijungtos Juodosios Rusios ir Polocko žemės, bet ir Lietuvos politinėje įtakoje buvę Voluinė ir Haličas, Kijevas, Pskovas.

PDF 12

“ Nors Lietuva yra geografinis Europos centras (o Kaunas buvo Hanzos miestas), ji dažnai laikoma Rytų Europos dalimi. Tokiais atvejais turima galvoje ne tiek geografinė, kiek geopolitinė krašto padėtis: XIX–XX a.

PDF 285

dar pridėti svarbų ruožą į rytus nuo Dubysos. Siena nuo Livonijos iki Nevėžio šaltinių turėjo eiti tiesia linija, bet žemupyje ji buvo taip išvesta, kad Kaunas ir Rumšiškių plotas turėjo patekti ordinui^22. O savo atgausimą tėviškę Trakus, Gardiną ir kitas žemes Vytautas turėjo valdyti kaip ordino vasalas.

PDF 137-138

Vokietija pateikė ginklų kuriamiems Lietuvos kariuomenės daliniams ir, Antantės šalių reikalavimu, leido panaudoti savo dalinius stabdant bolševizmą. Naujoji Mykolo Sleževičiaus vyriausybė, pasitraukusi iš Vilniaus į Kauną,

PDF 146

Lapkričio 15 dieną Kaune ant derybininko E. Galvanausko miegamojo palangės sprogo padėta bomba – daugelyje vietų sužeistas E. Galvanauskas liko gyvas, tačiau atentatas niekuomet nebuvo tirtas, o kaltininkai nesurasti.

PDF 175

Kūrybingai panaudodami vokiečių motorus ir prancūzų fiuzelažus, lietuviai Kaune konstravo ir statė savo karo ir sporto lėktuvus, tarp jų ir lengvuosius bombonešius, gamino sklandytuvus sporto reikalams. Sportui išėjus į tarptautinę areną atėjo ir pirmosios pergalės – JAV lietuvių trenerių ir kelių žaidėjų padedami Lietuvos krepšininkai 1937 m.

PDF 258

Tik po dviejų dešimtmečių, jau Vytautui esant ordino globoje, 1384 vasarą Kauno vietoje buvo pastatyta tvirčiausia priešo žemėje mūrinė pilis — Marienwerder. Kaunui kritus, tuojau sekė kiti kryžiuočių pasisekimai prie Nemuno.

PDF 271

Vokiečių pirkliai Vytautui viešpataujant turėjo Kaune savo rankose miesto svarstykles, malūną ir audimo bei vaško apdirbimo dirbtuves^4 ). Čia galėjo būti ir pinigų dirbtuvė, nes de- (^1) ) Žiūr.

PDF 160

Už poros dešimtmečių sekė irgi vokiška kun. dr. J. Stakausko disertacija, kuri buvo 1934 m. Kaune sulietuvinta ir papildyta.

PDF 131

Padalijus kraštą į apskritis, kurių ribos buvo dažnai kaitaliojamos, 1916 m. birželį Lietuvos apskritis (su centru Kaune) suvienyta su Vilniaus apskritimi, o 1918 m. įsteigta Lietuvos karinė valdyba (Militaerverwaltung Litauen).

PDF 204

Keršydamas už boikotą gestapas 1943 m. kovo viduryje Lietuvoje suėmė 46 žymius visuomenės veikėjus ir išvežė į Štuthofo koncentracijos stovyklą, uždarė Kauno ir Vilniaus universitetus, mokytojų seminarijas ir kt., suėmė daug pogrindinės spaudos leidėjų ir bendradarbių, LLKS ir LLA grupes, o gegužę–birželį – šešis iš devynių VLIK’o vadovybės narių.

PDF 353

Su nepasitikėjimu priimtas Marienburge (1412.XII.), vykdamas per Ragainę ir Kauną, Makra Kalėdoms jau buvo pas Vytautą — jo puošnioje salos pilyje Trakuose^9.

PDF 172-173

Tačiau tai dar ne viskas – rūpintasi tautinių ir valstybinių tradicijų kūrimu, tautos atminimo vietų steigimu, tradicijų puoselėjimu – nacija turėjo įgyti atmintinų vietų ir savo didvyrių. Sumanyta pastatyti Kaune Prisikėlimo

PDF 20

O turima galvoje: žemės ūkio pažanga, lėktuvų projektavimas ir gamyba Kaune ir krepšininkų vyrų dukart – 1937 ir 1939 m. – iškovoti Europos čempionų titulai. Būtent šias vertybes ar prisiminimus nubraukė Sovietų Sąjunga, 1940 m.

PDF 196

Sukilėliai užimtame Kaune pastatė vokiečius prieš įvykusį faktą – užėmus radiją 1941 m. birželio 23 d. LAF atstovas Leo­nas Prapuolenis pranešė: „Susidariusi laikinoji vėl naujai atgimstančios Lietuvos Vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę“, kad „jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais“, negailėta šiltų žodžių nacių Vokietijai, kuri „išgelbėjo Europos kultūrą ir civilizaciją“ nuo raudonojo teroro, lietuviai pakviesti imtis ginklo ir padėti vokiečių kariuomenei.

PDF 232

1972 m. gegužės 14 d. devyniolikmetis Romas Kalanta, apsiskaitęs, rašęs eilėraščius, grojęs gitara jaunuolis, pats atrodęs kaip hipis, Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, pasidegė.

PDF 172-173

Tačiau tai dar ne viskas – rūpintasi tautinių ir valstybinių tradicijų kūrimu, tautos atminimo vietų steigimu, tradicijų puoselėjimu – nacija turėjo įgyti atmintinų vietų ir savo didvyrių. Sumanyta pastatyti Kaune Prisikėlimo

PDF 171

Kauno Vytauto Didžiojo universiteto veiklą papildė Žemės ūkio akademija Dotnuvoje, Veterinarijos akademija Kaune, rengusios specialistus žemės ūkiui, Pedagoginis institutas rengė mokytojus, Dailės mokykla ir konservatorija ugdė menininkus, gavę valstybės stipendijas apie 1 500 jaunų lietuvių baigė užsienyje inžinerijos, jūreivystės, medicinos, kalbų ir istorijos, karo mokslus. Jaunos poros laikė garbės reikalu susituokti Paryžiuje, susipažinti su pasauline literatūra, menu.

PDF 264-265

gimęs ir mokęsis smuiko virtuozas Jascha Heifetz (Jaša Heifecas), parodas atidaro ne tik dailininkai Stasys Kuzma ar Petras Repšys, bet ir Vakaruose garsūs Chaim Soutin (Chaimas Sutinas), Jacques Lipchitz (Žakas Lipšicas) ar 265 PA B A I G A A R B A I Š B A R S T Y T I L I E T U V O S V E I D A I „Fluxus“ kūrėjas Jurgis Mačiūnas, o gal ir JAV vieno cento autorius skulptorius iš Šiaulių Victor David Brenner (Viktoras Barnauskas, 1871–1924) ar Prancūzijoje labai išgarsėjęs dailininkas Vytautas Kasiulis. O beveik kiekvienam prancūzui tapo žinomas poetas Oskaras Milašius (Oskar Vladislas de Lubicz-Milosz), taip pat semiotikas Algirdas Julius Greimas, Vilniuje užaugęs dukartinis Gonkūrų premijos laureatas Romain Garry (Romanas Gari) ar Kaune gimęs ir gimnaziją baigęs filosofas Emmanuel Levinas (Emanuelis Levinas). Toliau įsivaizduokime: Lietuvai atstovauja ne tik Lietuvos ir NBA žvaigždė krepšininkas Arvydas Sabonis, bet ir Amerikos krepšinio motina Senda Berenson-Abbot (Senda Berenson-Abot, g.

PDF 160

Abi šalys tokius rezultatus Ženevoje laikė pergale, o grįžęs į Kauną Karininkų ramovėje ir per radiją A. Voldemaras pareiškė: „<…> mes išėjome į pasaulinę politiką.“ Tačiau iš tikrųjų Vilnius dar labiau nutolo nuo Lietuvos.

PDF 148

Į Steigiamąjį Seimą buvo išrinktos ir penkios moterys. Tad iš viso išrinkta 112 atstovų, kurie gegužės 15 dieną laikinojoje sostinėje Kaune susirinko į pirmąjį Seimo posėdį. O juk planuota išrinkti ir apie 100 Seimo atstovų Vilnijoje, 9 vietos skirtos Mažajai Lietuvai, tačiau rinkimai ten nevyko, nes Lietuva tų teritorijų nekontroliavo.

PDF 148

Dešimt vietų Steigiamajame Seime gavo tautinės mažumos (6 žydai, 3 lenkai ir 1 vokietis). Į Steigiamąjį Seimą buvo išrinktos ir penkios moterys. Tad iš viso išrinkta 112 atstovų, kurie gegužės 15 dieną laikinojoje sostinėje Kaune susirinko į pirmąjį Seimo posėdį.

PDF 193

1920 m. vasario 22-23 d. Kaune kilo bolševikų sukurstytas maištas, jo pergalė būtų įrodžiusi Lenkijos tarptautinę poziciją, kad Lietuvos vyriausybė yra prokomunistinė ir leidusi pulti Lietuvą atvira karine jėga.

PDF 141

Britams rodant iniciatyvą palaikyti Lietuvą, jų dėka įvyko pirmos masinės džiaugsmo manifestacijos – 1919 m. rugsėjo 26 d. gavus žinią, kad Didžioji Britanija oficialiai pripažino de facto Lietuvą, tūkstančiai žmonių susirinko prie laikinosios sostinės Kauno rotušės.

PDF 56-57

40 ## Puslapis 57 I KNYGA vokiečių nagų į Lietuvą, suduodamas jiems didelį smūgį41. Kai tik Prūsiją pasiekė žinia, kad Jogailos derybos su Lenkijos didikais ir Vengrijos karaliene Elžbieta dėl Jadvygos rankos sėkmingos, didysis magistras Konradas Ciolneris Rotenšteinas tuojau pat, surinkęs didžiules pajėgas, 1385 metų rugpjūtį ties Kaunu persikėlė per Nemuną ir ėmė siautėti visame krašte. Vilnius, tiesa, turėdamas tvirtovėse labai stiprias įgulas, išvengė puolimo, bet aplinkinės žemės iki Medininkų, netgi iki pat Ašmenos, buvo didžiojo magistro nuniokotos.

PDF 69

^85. Kruopščiai atrinkęs iš Centrinio Valstybės Archyvo (Kaune) ir eilės kitų Lietuvos archyvų reikalingus aktus, Jablonskis išleido «XVI amžiaus inventorius» (1934). Ten jis paskelbė beveik pusę iki tol nespausdintų XVI amž.

PDF 221

Uždarytoje Vilniaus arkikatedroje atidaryta Paveikslų galerija, panašiai pritaikytos uždarytos bažnyčios: Šv. Kazimiero bažnyčioje atidarytas Ateizmo muziejus, Šv. Jonų – Mokslo, Visų Šventųjų – Liaudies meno, Kauno Įgulos bažnyčioje – Skulptūros ir vitražo muziejai, Pažaislio vienuolyne – M. K. Čiurlionio muziejaus senojo meno ekspozicija.

PDF 175

Sportas tapo integralia gyvenimo dalimi, tai pademonstruota per pirmąją tautinę olimpiadą Kaune 1938 m., kurioje gausiai dalyvavo ir užsienio šalių lietuviai. Lietuvių kolonijų užsienyje gausėjo, plėtėsi jų geografija.

PDF 173

1934 m. lapkričio 23 d. Kaune, Karo muziejaus sodelyje, šalia paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę palaidotas Nežinomas kareivis, sukurtos pagarbos ceremonijos, rūpintasi karių kapų tvarkymu, intensyviai kuriamas žuvusių karių kultas, kasmet iškilmingai paminima kariuomenės įkūrimo diena – lapkričio 23-ioji.

PDF 164

Augo ir modernėjo miestai, Kaunas, 1939 m. turėjęs 154 000 gyventojų, iš kurių 60 proc. sudarė lietuviai, jau buvo naujoviškas, tvarkingas miestas. Jame pastatyta mokyklų, bibliotekų, naujų muziejų ir universiteto fakultetų korpusų.

PDF 49

Šventasis valdovas Vytautas tikėjo, kad viename pralaimėtame mūšyje buvęs išgelbėtas Švč. Mergelės Marijos – iškart po šio mūšio funduota Vytauto bažnyčia Kaune buvo pašvęsta Švč. Mergelei.

PDF 24-25

8 ## Puslapis 25 ĮVADAS denio įkurtas gynybai nuo Prūsijos Teutonų ordino puolimų; Slonimas, gyvenamas tų pačių išeivių, smarkiai pasipriešino 1272 metais Lietuvą puolusiems Haličo kunigaikščiams kartu su Nogajaus mongolais. Dar Kaunas, gilios senovės laikais įkurtas, vartai į pagoniškąją Lietuvą, jau buvo miestas, pagarsėjęs savo tvirtovėmis ir prekyba. Tačiau, tiesą sakant, ir visoje Lietuvos žemėje, ir Žemaitijoje tik šen bei ten kilo vienišos pilys, nevienodos galios feodalinių kunigaikščių ir bajorų gynybinės gyvenvietės.

PDF 325

Savo galvas tolimose stepėse paliko ir vieninteliai du lietuviai-kryžiuočiai Jonas ir Tomas Survilos. Pačiam Vytautui nakties tamsoje, drauge su jaunu broliu Žygimantu ir Švitrigaila, pasisekė pabėgti. Už išsigelbėjimą, pagal seną tradiciją, jis įkūrė pranciškonų vienuolynus Kaune ir Ašmenoje^39.

PDF 249

Kad įtiktų apgailėtinai politikai ir kad būtų suimtas bei įbaugintas Mendli Girėjus, nelaimingasis Šach Achmedas buvo iki gyvos galvos įkalintas Kauno kalėjime. Tačiau Aleksandro planai pasirodė esą klaidingi, nes totoriai, nepaisydami grasinimų, jog Šach Achmedas bet kada gali būti išlaisvintas ir kenkti jiems, netrukus su didžiulėmis pajėgomis įsiveržė į Lietuvą.

PDF 72

Aleknos mirties vakuojančią visuotinės istorijos katedrą Teologijos-Filosofijos fakulteto Filosofijos skyriuje, visą laiką dėstė Lietuvos istoriją, jos šaltinius ir jos istorinę geografiją. Jis tęsė tą darbą po pirmojo bolševikmečio pertraukos Filosofijos fakultete (Kaune) ir Ekonominių mokslų fakultete (Vilniuje) skaitė Lietuvos ūkio istoriją. 1933 m.

PDF 174

Kaune laukiančią ore pasirodant lėktuvo kone šimtatūkstantinę minią žmonių gauta žinia pravirkdė. Savo laiške prieš skrydį lakūnai ragino Lietuvos jaunimą paskirti save Tėvynės garbei ir šis priesakas tapo tūkstančių jaunuolių ir merginų siekiu. Didvyriams Kaune pastatytas mauzoliejus (naikintas per nacių okupaciją ir baigtas naikinti sovietmečiu).

PDF 131

Tik taikos sutartyje tarp Ordino maršalo Engelhardo Rabės ir Lietuvos, apie kurią užsimena F o i gt a s, V, 507, sudarytoje ties Kaunu 1388 metais, Scriptum prope Cowno in crastino b. Martini Fpi^copi et confes. an. dom. 1388 [pasirašyta ties Kaunu rytojaus dieną po Šv. Martyno, vyskupo ir išpažinėjo, Viešpaties metais 1388], Skirgaila save vadina: Schirgalo Dei gratia dux lithuanie et dominus Tracensis et Polocensis [Skirgaila didysis Lietuvos kunigaikštis ir Trakų bei Polocko valdovas].

PDF 196

Sukilėliai užimtame Kaune pastatė vokiečius prieš įvykusį faktą – užėmus radiją 1941 m. birželio 23 d. LAF atstovas Leo­nas Prapuolenis pranešė: „Susidariusi laikinoji vėl naujai atgimstančios Lietuvos Vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę“, kad „jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais“, negailėta šiltų žodžių nacių Vokietijai, kuri „išgelbėjo Europos kultūrą ir civilizaciją“ nuo raudonojo teroro, lietuviai pakviesti imtis ginklo ir padėti vokiečių kariuomenei.