Katinavos apylinkės

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Tarp pagoniškam kultui skirtų Nadruvos regionų išsiskiria, kaip matėme, Katinavos\napylinkės, kur Katinavos kalva nadruvių buvo laikoma šventa. Čia, piliakalnyje,\nlokalizuojame Auktuolyčių pilį (D. III, 177 ir paaiškinimai).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Pisos upės deš. intakas Golba prie Narpiškių kaimo buvęs šventas (Pratorius M., Deliciae..., kn. 4, sk. 3, § VII, r. 1. (VVU) 157; r. p. (MA) 279; š. p. 575; [Hennenberger C.] Der See..., p. 11; Henenbergerio, Ortelijaus 1595 m. žemėlapis— Jäger E., Prussia- Karten, pav. 217). Į šiaurę nuo Gumbinės, tarp dviejų dešiniųjų Narpos intakų, buvę Perkūnlaukiai (Sch-K. XII). Netoli Gumbinės buvęs šventasis akmuo (Pratorius M., Deliciae..., kn. 4, p. 21—22 (1871); r. p. 55). Stalupėnų apylinkėse — Šventiškės upė ir Šventiškių kaimas (LUEV, p. 223), Šventakiemis prie Katinavos (1915 m. žemėlapis). Katinavos kalva nadruvių buvo laikoma šventa (Pratorius M., Deliciae..., kn. 4, sk. 3, § 2, r. 1. (VVU) 156; r. p. (MA) 276; š. p. 571). Prie Katinavos — upelis Romone ir vietovardis Romanuppen (Sch-K VII). Taigi Katinavos apylinkės — ryškus pagoniško kulto židinys.