Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
2 teiginiai3 įrašai1 ryšys
Šaltiniai ir citatos
Visi 2 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–2 iš 2 teiginių
Katinavos apylinkės išsiskyrė tarp pagoniškam kultui skirtų Nadruvos regionų, nes Katinavos kalva buvo laikoma šventa.
PDF 66
Tarp pagoniškam kultui skirtų Nadruvos regionų išsiskiria, kaip matėme, Katinavos apylinkės, kur Katinavos kalva nadruvių buvo laikoma šventa. Čia, piliakalnyje, lokalizuojame Auktuolyčių pilį (D. III, 177 ir paaiškinimai).
Katinavos apylinkės apibūdintos kaip ryškus pagoniško kulto židinys.
PDF 65
Pisos upės deš. intakas Golba prie Narpiškių kaimo buvęs šventas (Pratorius M., Deliciae..., kn. 4, sk. 3, § VII, r. 1. (VVU) 157; r. p. (MA) 279; š. p. 575; [Hennenberger C.] Der See..., p. 11; Henenbergerio, Ortelijaus 1595 m. žemėlapis— Jäger E., PrussiaKarten, pav. 217). Į šiaurę nuo Gumbinės, tarp dviejų dešiniųjų Narpos intakų, buvę Perkūnlaukiai (Sch-K. XII). Netoli Gumbinės buvęs šventasis akmuo (Pratorius M., Deliciae..., kn. 4, p. 21—22 (1871); r. p. 55). Stalupėnų apylinkėse — Šventiškės upė ir Šventiškių kaimas (LUEV, p. 223), Šventakiemis prie Katinavos (1915 m. žemėlapis). Katinavos kalva nadruvių buvo laikoma šventa (Pratorius M., Deliciae..., kn. 4, sk. 3, § 2, r. 1. (VVU) 156; r. p. (MA) 276; š. p. 571). Prie Katinavos — upelis Romone ir vietovardis Romanuppen (Sch-K VII). Taigi Katinavos apylinkės — ryškus pagoniško kulto židinys.