Vieta

Karšuvos žemė

6 teiginiai6 įrašai2 ryšiai

Dusburgietis teigia, kad turėdamas kuo tiksliausių žinių apie vieną ir kitą žemę, be to, dėl lipšnaus būdo vienodai vieniems ir kitiems malonus, jis patvarkė, kad, lygiomis dalimis panaudojant Livonijos ir Prūsijos brolių lėšas ir darbą, Karšuvos žemėje343, ant švento Jurgio. Dusburgietis teigia, kad 343 Karšuvos (D.— terra Carsovie) žemė pietvakarių Žemaitijoje pietuose apie Nemuno—Mituvos santaką siekė Nemuną, pietvakariuose ribojosi su Skalva (apie Sešuvies—Jūros santaką), vakaruose siekė Minijos žemupį, šiaurėje apėmė Jūros ir Akmenos vidupius su dab.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

Savybė	Aprašymas	Laikas / kontekstas	Šaltiniai
Aplinka	Pietvakarių Žemaitijoje; pietuose apie Nemuno ir Mituvos santaką siekė Nemuną, pietvakariuose ribojosi su Skalva, vakaruose siekė Minijos žemupį, šiaurėje apėmė Jūros ir Akmenos vidupius, rytuose ėjo iki Šaltuonos aukštupio.	Šaltinio komentaro aprašymas apie Karšuvos žemės ribas.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
InfrastruktūraŠaltinių nesutarimas	1259 m. ant švento Jurgio kalno buvo pastatyta pilis; jai saugoti palikta Prūsijos ir Livonijos brolių bei ginklanešių įgula. 1303 m. kryžiuočių kariuomenei įsiveržus, buvo sudeginti visi Karšuvos žemės pastatai.	Petro Dusburgiečio kronikoje aprašomas 1259 m. pilies pastatymas ir jos apsauga. Kronikoje aprašoma 1303 m. žiemos situacija po kryžiuočių įsiveržimo.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Paskirtis	1259 m. pastatyta pilis tuo metu buvo itin reikalinga krikščionių tikėjimui plėsti.	Šaltinio autoriaus vertinimas, siejamas su 1259 m. pilies pastatymu Karšuvos žemėje.	Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Karšuvos žemė buvo pietvakarių Žemaitijoje ir pietuose apie Nemuno bei Mituvos santaką siekė Nemuną.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

343 Karšuvos (D.— terra Carsovie) žemė pietvakarių Žemaitijoje pietuose apie Nemuno—Mituvos santaką siekė Nemuną, pietvakariuose ribojosi su Skalva (apie Sešuvies—Jūros santaką), vakaruose siekė Minijos žemupį, šiaurėje apėmė Jūros ir Akmenos vidupius su dab. Šilale, rytuose ėjo iki Šaltuonos aukštupio (SZM, p.

t-002vidutinis

Burchardas iš Hornhauzeno patvarkė, kad Karšuvos žemėje ant švento Jurgio kalno būtų pastatyta pilis.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie pilies pastatymą Karšuvoje ant švento Jurgio kalno Tuo metu Livonijos žemės magistru buvo brolis Burchardas iš Hornhauzeno, nusiųstas ten Livonijos broliams iš Prūsijos žemės kaip magistras. Turėdamas kuo tiksliausių žinių apie vieną ir kitą žemę, be to, dėl lipšnaus būdo vienodai vieniems ir kitiems malonus, jis patvarkė, kad, lygiomis dalimis panaudojant Livonijos ir Prūsijos brolių lėšas ir darbą, Karšuvos žemėje343, ant švento Jurgio kalno344, 1259 viešpaties metais būtų pastatyta pilis, kuri tada buvo itin reikalinga krikščionių tikėjimui plėsti. Pastačius šią pilį, jai saugoti ten buvo palikta Prūsijos ir Livonijos brolių bei ginklanešių įgula, sudaryta iš vyrų, tinkamai parinktų ir įgudusių kovoti.

t-003vidutinis

1259 m. Karšuvos žemėje ant švento Jurgio kalno buvo pastatyta pilis, kurią saugojo Prūsijos ir Livonijos įgula.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie pilies pastatymą Karšuvoje ant švento Jurgio kalno Tuo metu Livonijos žemės magistru buvo brolis Burchardas iš Hornhauzeno, nusiųstas ten Livonijos broliams iš Prūsijos žemės kaip magistras. Turėdamas kuo tiksliausių žinių apie vieną ir kitą žemę, be to, dėl lipšnaus būdo vienodai vieniems ir kitiems malonus, jis patvarkė, kad, lygiomis dalimis panaudojant Livonijos ir Prūsijos brolių lėšas ir darbą, Karšuvos žemėje343, ant švento Jurgio kalno344, 1259 viešpaties metais būtų pastatyta pilis, kuri tada buvo itin reikalinga krikščionių tikėjimui plėsti. Pastačius šią pilį, jai saugoti ten buvo palikta Prūsijos ir Livonijos brolių bei ginklanešių įgula, sudaryta iš vyrų, tinkamai parinktų ir įgudusių kovoti.

t-220368vidutinis

1259 m. Karšuvos žemėje ant švento Jurgio kalno buvo pastatyta pilis, reikalinga krikščionių tikėjimui plėsti.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie pilies pastatymą Karšuvoje ant švento Jurgio kalno Tuo metu Livonijos žemės magistru buvo brolis Burchardas iš Hornhauzeno, nusiųstas ten Livonijos broliams iš Prūsijos žemės kaip magistras. Turėdamas kuo tiksliausių žinių apie vieną ir kitą žemę, be to, dėl lipšnaus būdo vienodai vieniems ir kitiems malonus, jis patvarkė, kad, lygiomis dalimis panaudojant Livonijos ir Prūsijos brolių lėšas ir darbą, Karšuvos žemėje343, ant švento Jurgio kalno344, 1259 viešpaties metais būtų pastatyta pilis, kuri tada buvo itin reikalinga krikščionių tikėjimui plėsti. Pastačius šią pilį, jai saugoti ten buvo palikta Prūsijos ir Livonijos brolių bei ginklanešių įgula, sudaryta iš vyrų, tinkamai parinktų ir įgudusių kovoti.

t-221614vidutinis

1307 m. į Karšuvos žemę įsiveržę kryžiuočiai daug ką sudegino, apiplėšė ir išsivarė 70 belaisvių.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

šis, pasiėmęs keletą brolių ir 80 karių, įsiveržė į minėtąją Karšuvos žemę, iš kur, daug ką sudeginęs bei apiplėšęs, išsivarė 70 belaisvių.

t-224945vidutinis

1303 m. kryžiuočių kariuomenė įsiveržė į Karšuvos žemę ir sudegino visus pastatus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Tų 1303 metų žiemą555 brolis Konradas, magistras, su didžiule kariuomene įsiveržė į Karšuvos žemę; kadangi vedliai žygio metu išsimušė iš kelio, netikėliai suskubo pabėgti į saugias vietas. Dėl to visai nedaug žmonių pavyko čia nukauti ar paimti į nelaisvę, tiesa, sudegino visus pastatus, o patys pernakvojo čia pat pastatytose palapinėse.

Visi teiginiai ir įrodymai (6 teiginiai, 6 įrašai)

Struktūruoti ryšiai