Dusburgietis teigia, kad 1298 viešpaties metais Vytenis, lietuvių karalius, Rygos miestiečių pakviestas, užėmė Karkuso pilį550, kur paėmė į nelaisvę 4 brolius bei jų šeimyną, o pilies apylinkes nusiaubė, degindamas bei plėšdamas; kai jau susirengė grįžti namo, brolis Brunonas. Dusburgietis teigia, kad karkus, Karkuso resp. Karksio pilis Livonijoje (pietinėje Estijoje), į pietus nuo dab.
550 D.— in Carthusen, Jer — burc Karchuis; vok. Karkus, Karkuso resp. Karksio pilis Livonijoje (pietinėje Estijoje), į pietus nuo dab. Viljandžio (Tuulse A., Die Burgen..., p. 79).
1298 viešpaties metais Vytenis, lietuvių karalius, Rygos miestiečių pakviestas, užėmė Karkuso pilį550, kur paėmė į nelaisvę 4 brolius bei jų šeimyną, o pilies apylinkes nusiaubė, degindamas bei plėšdamas; kai jau susirengė grįžti namo, brolis Brunonas, Livonijos žemės magistras, leidęsis pavymui su nedidele kariuomene, jį užpuolė birželio 1 d.
Lietuvių dalinys, apsimetęs kryžiuočių kariauna, klasta įsiveržė į Karkuso pilį ir ją užėmė, o įgulą paėmė į nelaisvę.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Sis skubiai puolė nurodytą grobį, t. y. Karkuso pilį, ir klasta ją užėmė. Lietuvių dalinys, apsimetęs kryžiuočių kariauna, priešakyje pastatęs keletą riterių ilgomis barzdomis, persirengusių baltais apsiaustais su juodais kryžiais, prisiartino prie tvirtovės, tarsi būtų atėję pagelbėti įgulai, kuriai grėsė apsuptis. Tikriausiai tarp jų buvo kas nors iš vokiečių, kad galėtų susikalbėti. Jie pašaukė sargybą, kad atidarytų vartus, pro kuriuos įsiveržę užėmė tvirtovę, į nelaisvę paimta įgula turėjo traukti į Lietuvą, gretimi valsčiai buvo nusiaubti, iš jų paimta daugybė belaisvių, vyko žudynės, apiplėštos bažnyčios.