vieta

Karkuso pilis

pilis, XIII a.

3 teiginiai4 įrašai1 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001aukstas

Karkuso, arba Karksio, pilis buvo Livonijoje, pietinėje Estijoje, į pietus nuo dabartinio Viljandžio.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 193

550 D.— in Carthusen, Jer — burc Karchuis; vok. Karkus, Karkuso resp. Karksio pilis\nLivonijoje (pietinėje Estijoje), į pietus nuo dab. Viljandžio (Tuulse A., Die Burgen..., p.\n79).

t-002vidutinis

1298 m. Vytenis, Rygos miestiečių pakviestas, užėmė Karkuso pilį, paėmė belaisvių ir nusiaubė pilies apylinkes.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 191

1298 viešpaties\nmetais Vytenis, lietuvių karalius, Rygos miestiečių pakviestas, užėmė Karkuso pilį550, kur\npaėmė į nelaisvę 4 brolius bei jų šeimyną, o pilies apylinkes nusiaubė, degindamas bei\nplėšdamas; kai jau susirengė grįžti namo, brolis Brunonas, Livonijos žemės magistras,\nleidęsis pavymui su nedidele kariuomene, jį užpuolė birželio 1 d.

t-003vidutinis

Lietuvių dalinys, apsimetęs kryžiuočių kariauna, klasta įsiveržė į Karkuso pilį ir ją užėmė, o įgulą paėmė į nelaisvę.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

PDF 318

Sis skubiai puolė nurodytą grobį, t. y. Karkuso pilį, ir klasta ją užėmė. Lietuvių dalinys, apsimetęs kryžiuočių kariauna, prieša kyje pastatęs keletą riterių ilgomis barzdomis, persiren gusių baltais apsiaustais su juodais kryžiais, prisiartino prie tvirtovės, tarsi būtų atėję pagelbėti įgulai, kuriai grėsė apsuptis. Tikriausiai tarp jų buvo kas nors iš vo kiečių, kad galėtų susikalbėti. Jie pašaukė sargybą, kad atidarytų vartus, pro kuriuos įsiveržę užėmė tvirtovę, į nelaisvę paimta įgula turėjo traukti į Lietuvą, gretimi valsčiai buvo nusiaubti, iš jų paimta daugybė belaisvių, vyko žudynės, apiplėštos bažnyčios.

c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

1297 viešpaties metais kilo begaliniai Rygos miestiečių ir Teutonų ordino brolių kivirčai, kurie vienu metu taip įsiliepsnojo, kad broliai per pusantrų metų, neišvengiamos būtinybės verčiami, devynis kartus su jais stojo į kovą. Nors viename susirėmime broliai neatsilaikė, vis dėlto kituose, dievo galybės padedami, susilaukė sėkmės. 1298 viešpaties metais Vytenis, lietuvių karalius, Rygos miestiečių pakviestas, užėmė Karkuso pilį550, kur paėmė į nelaisvę 4 brolius bei jų šeimyną, o pilies apylinkes nusiaubė, degindamas bei plėšdamas; kai jau susirengė grįžti namo, brolis Brunonas, Livonijos žemės magistras, leidęsis pavymui su nedidele kariuomene, jį užpuolė birželio 1 d. pajūryje prie Treiderės upės551, išvadavo iš priešo rankų beveik tris tūkstančius krikščionių ir nukovė aštuonis šimtus netikėlių, vis dėlto galop karalius paėmė viršų ir nukovė magistrą, 22 brolius ir 1500 krikščionių.