Vieta

Juodoji jūra

4 teiginiai7 įrašai5 ryšiai

Seniausiais laikais lietuviai prekiavo su skandinavais ir su rusais; upėmis buvo pasiekiama net Juodoji jūra, tolimi vakarinės Azijos kraštai ir Viduržemio pajūris. Uksinė marė yra svarbus vandens telkinys šiaurės ir rytų regiono geografijoje. Kimerija aprašoma kaip vieta, įsikišusi į Uksinę marę.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

IsterisKimerijaPodolėViduržemio jūraįšleitėJuodoji jūra

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Daukanto pasakojime lietuviai buvo atskirti nuo Uksinės, arba Juodosios, jūros ir Dunojaus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

tame amžiuje antsigrūdo^1388 iš Azijos tauta, jau gudais, jau lenkais vadinama, kuri pirma užgulė Lietuvos tyrus, šiandien Podolijomis vadinamus, ir taip būtinai atskiedė^1389 lietuvius nuo Uksinės, arba Juodosios, jūros ir nuo upės Dunojaus.
t-002vidutinis

Uksinė jūra Daukanto tekste tapatinama su Juodąja jūra.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

išplėtė jos rubežių į pietus lig Uksinės, arba Juodosios, jūros, upės Dunojaus ir Vengrų žemės, į rytus lig Možaisko ir Putivlio pilių, tad Lietuvos prekyba, kaip sakiau, tuose kraštuose prasiplatino. Druską
t-003vidutinis

Seniausiais laikais lietuviai prekiavo su skandinavais ir su rusais; upėmis buvo pasiekiama net Juodoji jūra, tolimi vakarinės Azijos kraštai ir Viduržemio pajūris.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

**Prekyba.** Seniausiais laikais lietuviai prekiavo su skandinavais ir su rusais; upėmis buvo pasiekiama net Juodoji jūra, tolimi vakarinės Azijos kraštai ir Viduržemio pajūris. Bet totoriams užėmus Dniepro žiotis, prekyba su tais kraštais sumažėjo.
Visi teiginiai ir įrodymai (4 teiginiai, 7 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių—26
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—11