Seniausiais laikais lietuviai prekiavo su skandinavais ir su rusais; upėmis buvo pasiekiama net Juodoji jūra, tolimi vakarinės Azijos kraštai ir Viduržemio pajūris. Kiek vėliau Mažoji Azija pateko į Turkų valdžią; prekybos centrai, kurie grupavosi Viduržemio jūroje, tada pamažu visai Europai nustojo savo reikšmės, ir šiaurėje ėmė kurtis nauji prekybos centrai.
**Prekyba.** Seniausiais laikais lietuviai prekiavo su skandina- vais ir su rusais; upėmis buvo pasiekiama net Juodoji jūra, to- limi vakarinės Azijos kraštai ir Viduržemio pajūris. Bet toto- riams užėmus Dniepro žiotis, prekyba su tais kraštais sumažėjo.
Bet toto- riams užėmus Dniepro žiotis, prekyba su tais kraštais sumažėjo. Kiek vėliau Mažoji Azija pateko į Turkų valdžią; prekybos cent- rai, kurie grupavosi Viduržemio jūroje, tada pamažu visai Euro- pai nustojo savo reikšmės, ir šiaurėje ėmė kurtis nauji prekybos centrai. Itin gyva pasidarė prekyba Šiaurės ir Baltijos jūrose; čia įsigalėjo vokiškųjų miestų pirklių sąjunga, vadinamoji Han- za.
Ant\nra vertus, ryšiai su labiau išvystytomis tautomis senovė\nje buvo be galo painūs, padriki ir tolydžio atnaujinami.\nViduržemio jūros pirklių, kurie bemaž vieni pasiekdavo\ntolimas jūras, be to, turėjo ryšį su Atlanto vandenynu ir\nvisados iš anksto puoselėjo viltis rasti lobių nežinomuose\nkraštuose, kerštas sudarė nesuskaičiuojamas kliūtis Šiau\nrei pažinti dar labiau negu Vidurio Europos tautų bar\nbariškumas ir nesyetingumas. Bet kai anarchija pakirto\nRomos valstybės imperatorių galybės kolosą, kai barbarų\nantplūdis pražudė civilizuotus kraštus, pavertė apsišvie\ntusių romėnų palikimą dykra ir kapinynais, šiaurinėms\ntautoms susiklostė naujos aplinkybės, ir į Europą atėjo\npusiausvyros metas.