Vieta

Jieznas

4 teiginiai4 įrašai3 ryšiai

Nesutikdamas pasipriešinimo, vasario 8 d. pulkas pasiekė Stakliškes, o kitą dieną jo priešakiniai daliniai, susišaudę su lietuvių husarų žvalgų būriu, užėmė netoli Prienų esantį Jiezną. | | Taip pat pasiekė žinia, kad Lietuvos pavergėjai artėja į Kėdainius, Jiezną ir Alytų. Pralaimėjimas Jiezne ir nesėkmė pietinėje Lietuvoje prie Nemuno galutinai sužlugdė bolševikų planus užimti Kauną - laikinąją Lietuvos sostinę ir nutraukti Lietuvos valstybės egzistavimą.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

A. ŽemaitisTrakaiVilniusJieznas

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Vasario 9 d. priešakiniai 7-ojo „lietuviškojo“ pulko daliniai po susišaudymo su lietuvių husarų žvalgais užėmė Jiezną.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Grojant „Internacionalą“, pulkas išžygiavo Lentvario kryptimi. Nesutikdamas pasipriešinimo, vasario 8 d. pulkas pasiekė Stakliškes, o kitą dieną jo priešakiniai daliniai, susišaudę su lietuvių husarų žvalgų būriu, užėmė netoli Prienų esantį Jiezną. Bolševikų pajėgos 7-ajam „lietuviškajam“ pulkui vadovavo rusas Lebedevas, jo pavaduotojas buvo baltarusis A. Ružancovas, pulko komisaras - lietuvis S. Mickevičius.
t-002vidutinis

Pralaimėjimas Jiezne ir nesėkmė pietinėje Lietuvoje prie Nemuno galutinai sužlugdė bolševikų planus užimti Kauną - laikinąją Lietuvos sostinę ir nutraukti Lietuvos valstybės egzistavimą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Tačiau vasario 14-15 d. naktį lietuviai ir vokiečiai išstūmė bolševikus iš Alytaus. Pralaimėjimas Jiezne ir nesėkmė pietinėje Lietuvoje prie Nemuno galutinai sužlugdė bolševikų planus užimti Kauną - laikinąją Lietuvos sostinę ir nutraukti Lietuvos valstybės egzistavimą. Bolševikų karinė vadovybė įsakė „Lietuvių“ (Pskovo) divizijai įsitvirtinti užimtoje teritorijoje ir pasirengti galimai Lentvario ir Vilniaus gynybai.
t-003vidutinis

Gimstanti Pirmoji Lietuvos Respublika 1919-1920 m. turėjo kariauti Nepriklausomybės kovose prieš bolševikus, atremdama jų ekspansiją prie Jiezno ir Kėdainių, po to vydama juos iki pat Daugpilio.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Gimstanti Pirmoji Lietuvos Respublika 1919-1920 m. turėjo kariauti Nepriklausomybės kovose prieš bolševikus, atremdama jų ekspansiją prie Jiezno ir Kėdainių, po to vydama juos iki pat Daugpilio. Buvo priversta taip pat prie Radviliškio kautis su plėšikaujančiais bermontininkais (oficialiai: Rusijos Vakarų savanorių armija) - Rusijos baltaisiais, prie kurių dėjosi pralaimėjusios Vokietijos kariuomenės daliniai, o taip pat - prieš tautinės Lietuvos egzistavimo galimybę atmetusius, dar neseniai ginklo broliais buvusius lenkus prie Širvintų ir Giedraičių.
Visi teiginiai ir įrodymai (4 teiginiai, 4 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo kelionės vieta:
Puslapio nuorodos:

Šaltinių sąrašas