vieta

Jieznas

3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Nesutikdamas pasipriešinimo, vasario 8 d. pulkas pasiekė Stakliškes, o kitą dieną jo priešakiniai daliniai, susišaudę su lietuvių husarų žvalgų būriu, užėmė netoli Prienų esantį Jiezną. | | Taip pat pasiekė žinia, kad Lietuvos pavergėjai artėja į Kėdainius, Jiezną ir Alytų. Pralaimėjimas Jiezne ir nesėkmė pietinėje Lietuvoje prie Nemuno galutinai sužlugdė bolševikų planus užimti Kauną - laikinąją Lietuvos sostinę ir nutraukti Lietuvos valstybės egzistavimą.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Vasario 9 d. priešakiniai 7-ojo „lietuviškojo“ pulko daliniai po susišaudymo su lietuvių husarų žvalgais užėmė Jiezną.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Grojant „Internacionalą“, pulkas išžygiavo Lentvario kryptimi. Nesutikdamas pasi- priešinimo, vasario 8 d. pulkas pasiekė Stakliškes, o kitą dieną jo priešakiniai da- liniai, susišaudę su lietuvių husarų žvalgų būriu, užėmė netoli Prienų esantį Jiezną. Bolševikų pajėgos 7-ajam „lietuviška- jam“ pulkui vadovavo rusas Lebedevas, jo pa- vaduotojas buvo baltarusis A. Ružancovas, pulko komi- saras - lietuvis S. Mickevičius.
t-002vidutinis

Pralaimėjimas Jiezne ir nesėkmė pietinėje Lietuvoje prie Nemuno galutinai sužlugdė bolševikų planus užimti Kauną - laikinąją Lietuvos sostinę ir nutraukti Lietuvos valstybės egzistavimą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Tačiau va- sario 14-15 d. naktį lietuviai ir vokie- čiai išstūmė bolševikus iš Alytaus. Pralaimėjimas Jiezne ir nesėkmė pie- tinėje Lietuvoje prie Nemuno galuti- nai sužlugdė bolševikų planus užimti Kauną - laikinąją Lietuvos sostinę ir nu- traukti Lietuvos valstybės egzistavimą. Bolševikų karinė vadovybė įsakė „Lietuvių“ (Pskovo) divizijai įsitvirtinti užimtoje teritorijoje ir pasirengti ga- limai Lentvario ir Vilniaus gynybai.
t-003vidutinis

Gimstanti Pirmoji Lietuvos Respublika 1919-1920 m. turėjo kariauti Nepriklausomybės kovose prieš bolševikus, atremdama jų ekspansiją prie Jiezno ir Kėdainių, po to vydama juos iki pat Daugpilio.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Gimstanti Pirmoji Lietuvos Respublika 1919-1920 m. turėjo\nkariauti Nepriklausomybės kovose prieš bolševikus, atremda-\nma jų ekspansiją prie Jiezno ir Kėdainių, po to vydama juos iki\npat Daugpilio. Buvo priversta taip pat prie Radviliškio kautis su\nplėšikaujančiais bermontininkais (oficialiai: Rusijos Vakarų sa-\nvanorių armija) - Rusijos baltaisiais, prie kurių dėjosi pralaimė-\njusios Vokietijos kariuomenės daliniai, o taip pat - prieš tautinės\nLietuvos egzistavimo galimybę atmetusius, dar neseniai gin-\nklo broliais buvusius lenkus prie Širvintų ir Giedraičių.
Visi teiginiai ir įrodymai (3 teiginiai, 3 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: place

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)33