Narbutas Šventamiestį, vėlesnį Heiligenbeilį, vadina Kurko šventovės Prūsuose vieta, kur degė nuolat kurstoma ugnis. Narbutas rašo, kad Šventamiestyje, vėlesniame Heiligenbeilyje, augo žiemą ir vasarą žalias nepaprasto storumo ąžuolas. Narbutas Heiligenbeilyje mini Kurkliui skirtą šventyklą, kurios aptvare augo šventasis ąžuolas.
Skaityk straipsnius „Vaidilutės“, „Birutė“. 2. Dievo Kurko garbei taip pat degė nuolat kurstoma ugnis, ypač Prūsuose, didelėje to dievo šventovėje Šventamiestyje (Szwentameste), kur dabar Heiligenbeilis, lenkiškai SwiętaSiekierka, Šventasis Kirvelis.
Vis dėlto galimas daiktas, kad amalą įveisdavo medžiuose dirbtiniu būdu; todėl reikėtų manyti, jog senovės žyniai mokėjo šventąjį ąžuolą taip apauginti amalu, kad jo lapai būtų nepaprastai tankūs, o žiemą amalo žaluma nuspalvintų jo vainiką. Sventamiestyje, vėliau Heiligenbeilyje, vadinamame Šventuoju Kirveliu, augo panašios rūšies žiemą vasarą žalias neapsakomo storumo ąžuolas. Varmijos vyskupų biografas Treteris sako: „Toje vietoje, kur yra Heiligenbeilis, augo milžiniškas ąžuolas, kuris tiek vasarą, tiek žiemą žaliavo (be abejo, velnio pastangomis).
Įėjimas - tai priekiniai vartai, į dešinę nuo vartų buvo vyriausiojo kunigo būstas, kairėje - užeiga, arba svečių namas (šios šventyklos ir viso miesto piešinį žiūrėk VII lentelėje). Kita šventykla buvo Heiligenbeilyje, paskirta dievui Kurklį i, kurios aptvare taip pat augo šventasis ąžuolas. Kroniki- 7141-asis puslapis.