Giurgevo tvirtovės vieta, Narbuto teigimu, rusų istorikams buvo nesutariamas klausimas. Narbutas rašė, kad Tatiščevas Giurgevo ieškojo kairiajame Dnepro krante, bet klaidingai ją sutapatino su pilaite prie Osteros žiočių. Narbutas Giurgevo ramovės pavadinimą kildino ne iš vardo Jurgis, o veikiausiai iš hirų genties vardo.
Tačiau jis prieštarauja sau ir savo tiksliai išdėstytoms istorinėms tiesoms, nes ir poloviečių puoli mai iki XII amžiaus pradžios, ir Giurgevo apgultis, pa imti iš Nestoro veikalo, liečia tų barbarų veiksmus kai riojoje Dnepro pakrantėje, į rytus nuo jo. Be to, tvirto vė nebuvo paimta, nes kunigaikštis Sventopelkas sudarė taiką; kartu ji nebuvo sunaikinta ir todėl netrukus turė jo* būti atstatyta. Tatiščevas**, gal geriau žinojęs šiuos įvykius, ieškojo Giurgevo kairiojoje Dnepro pakrantėje, bet klaidingai rado kažkokią pilaitę, galbūt irgi vadintą Jurjevu, stovėjusią prie Osteros upės žiočių.
Be to, tvirto vė nebuvo paimta, nes kunigaikštis Sventopelkas sudarė taiką; kartu ji nebuvo sunaikinta ir todėl netrukus turė jo* būti atstatyta. Tatiščevas**, gal geriau žinojęs šiuos įvykius, ieškojo Giurgevo kairiojoje Dnepro pakrantėje, bet klaidingai rado kažkokią pilaitę, galbūt irgi vadintą Jurjevu, stovėjusią prie Osteros upės žiočių. Reikėtų nu keliauti toliau į rytus ir gal ten, Doneco ir Dono tarp upyje, rasime buvusios Giurgevo tvirtovės vietą ir seno vės upę Ros.
Būtent prie šio žemupio, netoli žiočių, turėjo būti kažkokiais pil kapiais ir kapinėmis pažymėta ramovė, vadinama Hiur- hiewskaja. Iš to įsitikiname, kad senovės budinu kraštu sruveno Rosės upė. O Hiurhevo ar Giurgevo ramovės pa vadinimas kilęs anaiptol ne iš asmenvardžio Juryi, tai yra Jurgis, bet veikiausiai iš Juhryi, Hirrii, hirų genties, apie kurią kalbėsime vėliau, nes ir Donecas senovėje bu vo vadinamas (§ 35) Higriu.
Tačiau jis prieštarauja sau ir savo tiksliai išdėstytoms istorinėms tiesoms, nes ir poloviečių puoli mai iki XII amžiaus pradžios, ir Giurgevo apgultis, pa imti iš Nestoro veikalo, liečia tų barbarų veiksmus kai riojoje Dnepro pakrantėje, į rytus nuo jo.
Tačiau jis prieštarauja sau ir savo tiksliai išdėstytoms istorinėms tiesoms, nes ir poloviečių puoli mai iki XII amžiaus pradžios, ir Giurgevo apgultis, pa imti iš Nestoro veikalo, liečia tų barbarų veiksmus kai riojoje Dnepro pakrantėje, į rytus nuo jo. Be to, tvirto vė nebuvo paimta, nes kunigaikštis Sventopelkas sudarė taiką; kartu ji nebuvo sunaikinta ir todėl netrukus turė jo* būti atstatyta. Tatiščevas**, gal geriau žinojęs šiuos įvykius, ieškojo Giurgevo kairiojoje Dnepro pakrantėje, bet klaidingai rado kažkokią pilaitę, galbūt irgi vadintą Jurjevu, stovėjusią prie Osteros upės žiočių.