Giurgevo tvirtovės vieta, Narbuto teigimu, rusų istorikams buvo nesutariamas klausimas. Narbutas rašė, kad Tatiščevas Giurgevo ieškojo kairiajame Dnepro krante, bet klaidingai ją sutapatino su pilaite prie Osteros žiočių. Narbutas Giurgevo ramovės pavadinimą kildino ne iš vardo Jurgis, o veikiausiai iš hirų genties vardo.
Tačiau jis prieštarauja sau ir savo tiksliai išdėstytoms istorinėms tiesoms, nes ir poloviečių puolimai iki XII amžiaus pradžios, ir Giurgevo apgultis, paimti iš Nestoro veikalo, liečia tų barbarų veiksmus kairiojoje Dnepro pakrantėje, į rytus nuo jo. Be to, tvirtovė nebuvo paimta, nes kunigaikštis Sventopelkas sudarė taiką; kartu ji nebuvo sunaikinta ir todėl netrukus turėjo* būti atstatyta. Tatiščevas**, gal geriau žinojęs šiuos įvykius, ieškojo Giurgevo kairiojoje Dnepro pakrantėje, bet klaidingai rado kažkokią pilaitę, galbūt irgi vadintą Jurjevu, stovėjusią prie Osteros upės žiočių.
Be to, tvirtovė nebuvo paimta, nes kunigaikštis Sventopelkas sudarė taiką; kartu ji nebuvo sunaikinta ir todėl netrukus turėjo* būti atstatyta. Tatiščevas**, gal geriau žinojęs šiuos įvykius, ieškojo Giurgevo kairiojoje Dnepro pakrantėje, bet klaidingai rado kažkokią pilaitę, galbūt irgi vadintą Jurjevu, stovėjusią prie Osteros upės žiočių. Reikėtų nukeliauti toliau į rytus ir gal ten, Doneco ir Dono tarpupyje, rasime buvusios Giurgevo tvirtovės vietą ir senovės upę Ros.
Būtent prie šio žemupio, netoli žiočių, turėjo būti kažkokiais pilkapiais ir kapinėmis pažymėta ramovė, vadinama Hiurhiewskaja. Iš to įsitikiname, kad senovės budinu kraštu sruveno Rosės upė. O Hiurhevo ar Giurgevo ramovės pavadinimas kilęs anaiptol ne iš asmenvardžio Juryi, tai yra Jurgis, bet veikiausiai iš Juhryi, Hirrii, hirų genties, apie kurią kalbėsime vėliau, nes ir Donecas senovėje buvo vadinamas (§ 35) Higriu.
Tačiau jis prieštarauja sau ir savo tiksliai išdėstytoms istorinėms tiesoms, nes ir poloviečių puoli mai iki XII amžiaus pradžios, ir Giurgevo apgultis, pa imti iš Nestoro veikalo, liečia tų barbarų veiksmus kai riojoje Dnepro pakrantėje, į rytus nuo jo.
Tačiau jis prieštarauja sau ir savo tiksliai išdėstytoms istorinėms tiesoms, nes ir poloviečių puolimai iki XII amžiaus pradžios, ir Giurgevo apgultis, paimti iš Nestoro veikalo, liečia tų barbarų veiksmus kairiojoje Dnepro pakrantėje, į rytus nuo jo. Be to, tvirtovė nebuvo paimta, nes kunigaikštis Sventopelkas sudarė taiką; kartu ji nebuvo sunaikinta ir todėl netrukus turėjo* būti atstatyta. Tatiščevas**, gal geriau žinojęs šiuos įvykius, ieškojo Giurgevo kairiojoje Dnepro pakrantėje, bet klaidingai rado kažkokią pilaitę, galbūt irgi vadintą Jurjevu, stovėjusią prie Osteros upės žiočių.