Vieta

Durbė

5 teiginiai5 įrašai6 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Durbė (latv. Durbe) – miestas Latvijoje, Kuržemės pietuose, Pietų Kuršo savivaldybėje. 527 gyventojai (2021 m.). Tai mažiausias Latvijos miestas pagal gyventojų skaičių. Jis išsidėstęs prie greitkelio Ryga-Liepoja, 25 km į šiaurės rytus nuo Liepojos, 195 km nuo Rygos, Durbės ežero pietiniame krante.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Durbė – istorinė vieta, siejama su vienu reikšmingiausių XIII amžiaus Lietuvos ir Žemaitijos susidūrimų su Vokiečių ordinu. 1260 m. liepos 13 d. prie Durbės žemaičiai sutriuškino jungtinę Vokiečių ir Livonijos ordinų kariuomenę. Šis mūšis tapo svarbiu Lietuvos kovų su Vokiečių ordinu epizodu, priskiriamu platesniam kariniam konfliktui, kuris tęsėsi nuo XIII amžiaus iki Žalgirio mūšio 1410 metais. Durbės reikšmę papildo Eiliuotos Livonijos kronikos liudijimas: aprašant mūšio išvakares, susirėmimus prie Vartajų ir Georgenburgo bei patį mūšį, minimi lietuviai arba „pagonys“. Pateikti šaltiniai nepakankamai tiksliai nurodo Durbės geografinę vietą ir platesnį objekto vaidmenį už šio mūšio ribų.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Burchardas iš HornhauzenoHenrikas BotelisLivonijos ordinasŽemaičiaiDurbė

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Paskirtis
  • Mūšio vieta
  • 1260 m. liepos 13 d. prie Durbės įvyko mūšis, kuriame žemaičiai sutriuškino jungtinę Vokiečių ir Livonijos ordinų kariuomenę.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-004aukstas

Eiliuota Livonijos kronika Durbės mūšio išvakarėse ir pačiame mūšyje mini lietuvius arba „pagonis“.

Įrodymai (1)
t-003vidutinis

Vokiečiai siekė išsaugoti lietuvių blokuojamą Georgenburgą (Jurbarką), būrė dideles pajėgas Klaipėdoje, rengdamiesi dideliam puolimui, kuris galiausiai baigėsi mūšiu prie Durbės.

Įrodymai (1)
t-005vidutinis

Tą išgirdusi, meldžionų kariauna ėmė vyti ne tikėlius, kuriuos atrado abaže betimpsančius ties upe Durbe, arba Durbifce.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Tuo tarpu atėjo žinia į abažą meldžionims dar tebtimpsant, jog 4000 rinktinių žemaičių siaubia į pajūrį Žemgalių linkan, ką vien sutinka, tą kauna, drevėj a ar terioja, o ko neveikia, tą degina ir kerta, kas vien krikščioniu vadinas; kuržemis ar vokytis — visi gursta nuo smurtos kardos įbingusių žemaičių, kurie suėmę daugybes krikščionų ir sugrieję neapseikimą grobį gabena jau namo. Tą išgirdusi, meldžionų kariauna ėmė vyti netikėlius, kuriuos atrado abaže betimpsančius ties upe Durbe, arba Durbifce. Vokyčiai paties povyziaus žemaičių nusigando, kaipogi vienos rindos meškenose, kitos briedenose ir taurenose traukšojo, o ant galvų arklių uodegas, tarp ragų kyšančias, vėjai plaikstė, į kurias veizėdamas, aiškiai sakė, jog tenai velnių, ne žmonių, rindos niūkso, patys kyriejuotieji šalyse pulkuose susiskliautę kiūksojo, tykodami netarsi likusiuosius vokyčius praryti.
Visi teiginiai ir įrodymai (5 teiginiai, 5 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo puolamas:
Burchardas iš Hornhauzeno mirė ←:

Šaltinių sąrašas