Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
5 teiginiai5 įrašai1 ryšys
Vikipedijos įžanga
Druskininkai – kurortinis miestas pačiuose Lietuvos pietuose, Dzūkijoje, Alytaus apskrityje, 60 km į pietus nuo Alytaus, netoli sienos su Baltarusija. Druskininkų savivaldybės centras. Druskininkai yra seniausias (nuo 1794 m.) ir didžiausias visus metus veikiantis Lietuvos balneologinis, purvo ir klimatinis kurortas. Druskininkų senamiestis yra urbanistikos paminklas.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Druskininkai – istoriniuose šaltiniuose minima vietovė, siejama su kaimu prie Nemuno ir svarbiais archeologiniais radiniais. Teodoro Narbuto pasakojime ji lokalizuojama Užgirio krašte, netoli Trakų krypties, o platesniame aprašyme – Gardino apskrityje, prie Nemuno, šalia gydomaisiais vandens šaltiniais garsėjusio kaimo. Vietovės reikšmę stiprina platus pilkapynas: smėliui nupūtus vėjui, jis buvo beveik visiškai atviras ir liudijo gausius senovinius laidojimus. Išskirtinė detalė – 1841 metais prie Druskininkų atkastoje kapavietėje rasta moneta, kurios vienoje pusėje pavaizduotas Gedimino šeimos herbas – Stulpai. Kitas šaltinyje išlikęs pasakojimas Druskininkų apylinkes mini kaip slaptos didžiojo magistro karinės išvykos kelią, kai šis su rinktiniais riteriais prasiskverbė Užgirio kraštu.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Didysis magistras savo ruožtu sumanė kažkokią ypatingą karo gudrybę, ko gero, nu matęs paimti Kęstutį, nes su rinktiniais riteriais, aukštųjų or dino pareigūnų apsuptas, slapčia prasigavo Užgirio kraštu, prie Druskininkų kaimo1, ir staiga iškilo Trakų horizonte.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Aplinka |
|
| |
| Fiziniai bruožai |
|
| |
| Paskirtis |
|
|
Patikrinti teiginiai
Lietuviai derybose su sovietais siekė atgauti lietuviškus Vilniaus krašto rajonus, tarp jų Druskininkus.
Lietuviai atkakliai siekė išvengti karinių bazių, išsaugoti savo etnines žemes, atgauti kelis lietuviškus Vilniaus krašto rajonus (Švenčionis ir Druskininkus). Sovietai, pradžioje reikalavę įsileisti 50 000 karių, tą skaičių sumažino iki 20 000.
Teodoro Narbuto pasakojime didysis magistras, galbūt siekdamas paimti Kęstutį, su rinktiniais riteriais slapta prasiskverbė per Užgirio kraštą prie Druskininkų kaimo.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Didysis magistras savo ruožtu sumanė kažkokią ypatingą karo gudrybę, ko gero, numatęs paimti Kęstutį, nes su rinktiniais riteriais, aukštųjų ordino pareigūnų apsuptas, slapčia prasigavo Užgirio kraštu, prie Druskininkų kaimo1, ir staiga iškilo Trakų horizonte.
1858 m. gegužę Skapiškio klebonas P. Sakalauskis, grįždamas iš Druskininkų per Seinų vyskupystę, išgirdo apie ten veikusias blaivybės brolijas.
Šaltinis: Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
1858 m. gegužės mėnesį Skapiškio klebonas P. Sakalauskis, grįždamas iš Druskininkų namo per Seinų Vyskupystę, išgirdo, kad čia veikiančios blaivybės brolijos,
Prie Druskininkų kaimo, Gardino apskrityje ir netoli Nemuno, buvo platus pilkapynas.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Gardino apskrityje^ prie Druskininkų kaimo, žinomo gydomojo vandens šaltiniais , netoli nuo Nemuno, mačiau platų, daugiau kaip margo dydžio pilkapyną, vėjams nu pusčius smėlį, beveik visiškai atvirą
1841 metais prie Druskininkų atkastoje kapavietėje rasta moneta su Gedimino šeimos herbu Stulpais.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Moneta, rasta 1841 metais tik ką atkastoje kapavietėje prie Druskininkų, lauke, kuriame yra daug laidojimų, apie kuriuos čia kalbama. Vienoje pusėje pavaizduotas Gedimino šeimos herbas Stulpai.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 2 | 2 |
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 1 | 1 |
| Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje | — | 1 | 1 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 5 | — | 1 | 1 |