O kai, besivydami bolševikus, lenkai ties Druskininkais persikėlė per Nemuną ir užėjo lietuviams iš kairiojo sparno, — mūsų kariuomenės būklė dar labiau pablogėjo: dalis mūsų kariuomenės buvo visai atkirsta nuo savųjų. 2) Lietuvos siena eina Kerzono linija (Suvalkų krašto ruože ta linija buvo nustatyta Suvalkų sutartyje, kaip demarkacijos linija) ligi Nemuno, paskui — Nemunu ligi Druskininkų, nuo čia — per Ežeronis ligi Volios, toliau vėl Nemunu ligi Beržūnės, o nuo čia.
Lietuviai at-\nkakliai siekė išvengti karinių bazių, išsaugoti savo etnines žemes, atgauti \nkelis lietuviškus Vilniaus krašto rajonus (Švenčionis ir Druskininkus). \nSovietai, pradžioje reikalavę įsileisti 50 000 karių, tą skaičių sumažino \niki 20 000.
Teodoro Narbuto pasakojime didysis magistras, galbūt siekdamas paimti Kęstutį, su rinktiniais riteriais slapta prasiskverbė per Užgirio kraštą prie Druskininkų kaimo.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Didysis magistras savo ruožtu sumanė kažkokią ypatingą karo gudrybę, ko gero, nu matęs paimti Kęstutį, nes su rinktiniais riteriais, aukštųjų or dino pareigūnų apsuptas, slapčia prasigavo Užgirio kraštu, prie Druskininkų kaimo1, ir staiga iškilo Trakų horizonte.