Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
O kai, besivydami bolševikus, lenkai ties Druskininkais persikėlė per Nemuną ir užėjo lietuviams iš kairiojo sparno, — mūsų kariuomenės būklė dar labiau pablogėjo: dalis mūsų kariuomenės buvo visai atkirsta nuo savųjų. 2) Lietuvos siena eina Kerzono linija (Suvalkų krašto ruože ta linija buvo nustatyta Suvalkų sutartyje, kaip demarkacijos linija) ligi Nemuno, paskui — Nemunu ligi Druskininkų, nuo čia — per Ežeronis ligi Volios, toliau vėl Nemunu ligi Beržūnės, o nuo čia.
Patikrinti teiginiai
Lietuviai derybose su sovietais siekė atgauti lietuviškus Vilniaus krašto rajonus, tarp jų Druskininkus.
Lietuviai at-\nkakliai siekė išvengti karinių bazių, išsaugoti savo etnines žemes, atgauti \nkelis lietuviškus Vilniaus krašto rajonus (Švenčionis ir Druskininkus). \nSovietai, pradžioje reikalavę įsileisti 50 000 karių, tą skaičių sumažino \niki 20 000.
Teodoro Narbuto pasakojime didysis magistras, galbūt siekdamas paimti Kęstutį, su rinktiniais riteriais slapta prasiskverbė per Užgirio kraštą prie Druskininkų kaimo.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Didysis magistras savo ruožtu sumanė kažkokią ypatingą karo gudrybę, ko gero, nu matęs paimti Kęstutį, nes su rinktiniais riteriais, aukštųjų or dino pareigūnų apsuptas, slapčia prasigavo Užgirio kraštu, prie Druskininkų kaimo1, ir staiga iškilo Trakų horizonte.
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 1 | 1 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 5 | — | 1 | 1 |