Drevenca – istoriniuose šaltiniuose minima upė, tapusi svarbiu kariuomenių judėjimo ir susidūrimo tašku. Sąjungininkai ją pasiekė ties Kauerniku, tačiau perėjimą jau saugojo kryžiuočiai, sustiprinę krantus ir pastačius patrankas. Siekdami pasiekti Marienburgą, sąjungininkai nutarė Drevencą apeiti pro Alenšteiną, nors dėl to jų kelias pailgėjo. Kitu atveju per Drevencą į Brodnicos apylinkes įsiveržė plėšikautojų būrys: jis nužudė apie šešiasdešimt žmonių ir Ordinui padarė nuostolių už tūkstantį grivinų. Taigi pateikti šaltiniai Drevencą vaizduoja kaip strategiškai reikšmingą vandens kliūtį ir karo veiksmų erdvę, tačiau tikslus istorinis laikotarpis juose nenurodytas.
Toji pati taryba turėjo išspręsti ir tolimesnį kariuomenių žygiavimą. Buvo nutarta pasitraukti kiek atgal, paskui eiti į šiaurę, kad būtų galima pro Alenšteiną apeiti Drevencos upę ir, nors tolimesniu keliu, pasiekti Marienburgą. Buvo tuojau surasti vadovai ir nustatytas kelias.
Kitą dieną sąjungininkai priėjo Drevencos upę ties Kauerniku. Čia pastebėjo, kad perėjimas per tą upę jau kryžiuočių buvo saugojamas. Jie čia jau buvo atvykę iš Sviečės, sustiprinę upės krantus ir apstatę juos patrankomis.
Tuo laiku kitas plėšikautojų būrys per Drevencą įsiveržė į Brodnicos (Strasburgas) apylinkes, nužudė apie šešiasdešimt žmonių ir padarė Ordinui nuostolių už tūkstantį grivinų*. Taigi per pusantrų metų žuvo apie dvidešimt tūkstančių krikščionių iš Prūsijos, Livonijos ir Dobrynės - vieni krito nuo pagonio kardo, kiti į nelaisvę papuolę.
Zyndramas vedimui mažai turėjo reikšmės; jis kovojo tik prie vyriausios vėliavos, tuo tarpu visos sąjunginės kariuomenės vadovybė atiteko Vytautui. Kitą dieną sąjungininkai priėjo Drevencos upę ties Kauerniku. Čia pastebėjo, kad perėjimas per tą upę jau kryžiuočių buvo saugojamas.