Kitą dieną sąjungininkai priėjo Drevencos upę ties Kauer niku. Buvo nutarta pasitraukti kiek atgal, paskui ei ti į šiaurę, kad būtų galima pro Alenšteiną apeiti Drevencos upę ir, nors tolimesniu keliu, pasiekti Marienburgą.
Toji pati taryba turėjo išspręsti ir tolimesnį kariuome nių žygiavimą. Buvo nutarta pasitraukti kiek atgal, paskui ei ti į šiaurę, kad būtų galima pro Alenšteiną apeiti Drevencos upę ir, nors tolimesniu keliu, pasiekti Marienburgą. Buvo tuo jau surasti vadovai ir nustatytas kelias.
Kitą dieną sąjungininkai priėjo Drevencos upę ties Kauer niku. Čia pastebėjo, kad perėjimas per tą upę jau kryžiuočių buvo saugojamas. Jie čia jau buvo atvykę iš Sviečės, sustipri nę upės krantus ir apstatę juos patrankomis.
Tuo lai\nku kitas plėšikautojų būrys per Drevencą įsiveržė į Brodnicos\n(Strasburgas) apylinkes, nužudė apie šešiasdešimt žmonių\nir padarė Ordinui nuostolių už tūkstantį grivinų*. Taigi per\npusantrų metų žuvo apie dvidešimt tūkstančių krikščionių\niš Prūsijos, Livonijos ir Dobrynės - vieni krito nuo pagonio\nkardo, kiti į nelaisvę papuolę.
Zyndramas vedimui mažai turėjo reikšmės; jis kovojo tik prie vyriausios vėliavos, tuo tarpu visos sąjunginės kariuomenės vadovybė atiteko Vytautui. Kitą dieną sąjungininkai priėjo Drevencos upę ties Kauer niku. Čia pastebėjo, kad perėjimas per tą upę jau kryžiuočių buvo saugojamas.