Sąjungininkai nutarė apeiti Drevencos upę pro Alenšteiną, kad tolimesniu keliu pasiektų Marienburgą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 101
Toji pati taryba turėjo išspręsti ir tolimesnį kariuome nių žygiavimą. Buvo nutarta pasitraukti kiek atgal, paskui ei ti į šiaurę, kad būtų galima pro Alenšteiną apeiti Drevencos upę ir, nors tolimesniu keliu, pasiekti Marienburgą. Buvo tuo jau surasti vadovai ir nustatytas kelias.
Sąjungininkai priėjo Drevencos upę ties Kauerniku ir rado kryžiuočių saugomą perėjimą.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 101
Kitą dieną sąjungininkai priėjo Drevencos upę ties Kauer niku. Čia pastebėjo, kad perėjimas per tą upę jau kryžiuočių buvo saugojamas. Jie čia jau buvo atvykę iš Sviečės, sustipri nę upės krantus ir apstatę juos patrankomis.
Plėšikautojų būrys per Drevencą įsiveržė į Brodnicos apylinkes, nužudė apie šešiasdešimt žmonių ir padarė Ordinui nuostolių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 86
Tuo lai\nku kitas plėšikautojų būrys per Drevencą įsiveržė į Brodnicos\n(Strasburgas) apylinkes, nužudė apie šešiasdešimt žmonių\nir padarė Ordinui nuostolių už tūkstantį grivinų*. Taigi per\npusantrų metų žuvo apie dvidešimt tūkstančių krikščionių\niš Prūsijos, Livonijos ir Dobrynės - vieni krito nuo pagonio\nkardo, kiti į nelaisvę papuolę.
Sąjungininkai priėjo Drevencos upę ties Kauerniku.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 101
Zyndramas vedimui mažai turėjo reikšmės; jis kovojo tik prie vyriausios vėliavos, tuo tarpu visos sąjunginės kariuomenės vadovybė atiteko Vytautui. Kitą dieną sąjungininkai priėjo Drevencos upę ties Kauer niku. Čia pastebėjo, kad perėjimas per tą upę jau kryžiuočių buvo saugojamas.