Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
6 teiginiai6 įrašai0 ryšių
Dusburgietis teigia, kad 1222 bei 1230 m. dokumentuose Kulmo žemė apibūdinama kaip teritorija tarp Osos šiaurėje, Vyslos vakaruose ir Drėvantos (dab. Drvencos) pietryčiuose (PUB, 1, 1, Nr. 41, p. 30; Nr. 75, p. 55). Dusburgietis teigia, kad pietryčiuose nuo lenkiškosios Dobrynės žemės jį skiria Drevanta (dab. Dusburgietis teigia, kad šimtas šios kariuomenės rinktinių, tačiau per daug savimi pasikliaujančių vyrų ryžosi persikelti per Drevantos upę ir Kulmo žemėje apiplėšti du kaimus; leidęsi iš 553 D.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| AplinkaŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Fiziniai bruožaiŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
| PaskirtisŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
Drevanta skyrė lenkiškąją Dobrynės žemę nuo upių ir ežerų supamo ploto, o jos vardas laikomas baltišku.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Iš visų pusių upių ir ežerų supamo ploto centre — *Kulmežeris. Pietryčiuose nuo lenkiškosios Dobrynės žemės jį skiria Drevanta (dab. Drvenca). Upės vardas baltiškas (1222 m. dokumentuose — Drevanza, Dreuanza; 1230 m.— Drvancha, PUB, 1, 1, Nr. 41, p. 30; Nr. 75, p. 55; Drewancz, 1243 m.— Drawanta; plg.
Smarkiai patvinusi Drevanta sutrukdė grobiu apkrautiems kariams persikelti į Kulmo žemę.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Iš L iv o n ijo s lie tu v ia i Taigi šeši tūkstančiai karių, ž y g iu o ja Į L en k iją , staigiai įsiveržusių Į Dobryn io k o ja D o b ryn ę nę, nuniokojo visą kraštą. Bendras sąjungininkų pralaimėjimas būtų palietęs ir Kulmo žemę, jeigu smarkiai patvinusi Drevanta nebūtų sutrukdžiusi grobiu apsikrovusiems kariams persikelti. Greitosiomis sutelktas lenkų būrys pasivijo besitrau- 1301 m e ta i kiančius lietuvius ir, tikėdamasis atsiimti grobį, smarkiai užpuolė ariergardą, nedelsdamas nė valandėlės; kadangi ten susidūrė su geriausiais kariuomenės daliniais, o visos gurguolės buvo nuvarytos į priekį, jie nedrįso bandyti laimės tikrose kautynėse ir davė trimitu ženklą trauktis.
Rugsėjo 8-ąją buvo susitarta su Vladislovu įsiveržti į Prūsiją dviejose vietose ir susijungti prie Drevantos krantų.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Susitarė su Vladislovu Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo dieną, tai yra rugsėjo 8-ąją, įsiveržti į Prūsiją dviejose skirtingose vietose ir susijungti prie Drevantos krantų.
Karalius Vladislovas, pasak Teodoro Narbuto, apie lietuvių kariuomenę sužinojo tik persikėlęs per Drevantą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Kad ir kaip ten buvo, karalius Vladislovas apie lietuvių kariuomenę sužinojo tik tada, kai persikėlė per Drevantą. Todėl nusiuntė pasiuntinius ir paprašė didžiojo kunigaikščio su juo susijungti.
Į rytus Kulmas tuomet tęsėsi tik ligi Drevantos krantų.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Į rytus Kulmas tuomet tęsėsi tik ligi Drevantos krantų
Jotvingiai klajojo tarp Mazovijos, Prūsijos ir Lietuvos iki Drevantos pelkių.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Tai jie, klajodami tarp Mazovijos, Prūsijos ir Lietuvos net ligi Drevantos pelkių, lengvino kariaujančių su vokiečiais lietuvių ryšius su Pamariu ir Prūsija.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 2 | 2 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4 | — | 2 | 2 |
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 1 | 1 |
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 1 | 1 |