Drevanta skyrė lenkiškąją Dobrynės žemę nuo upių ir ežerų supamo ploto, o jos vardas laikomas baltišku.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 57
Iš visų pusių upių ir ežerų supamo ploto centre — *Kulmežeris. Pietryčiuose nuo lenkiškosios Dobrynės žemės jį skiria Drevanta (dab. Drvenca). Upės vardas baltiškas (1222 m. dokumentuose — Drevanza, Dreuanza; 1230 m.— Drvancha, PUB, 1, 1, Nr. 41, p. 30; Nr. 75, p. 55; Drewancz, 1243 m.— Drawanta; plg.
Smarkiai patvinusi Drevanta sutrukdė grobiu apkrautiems kariams persikelti į Kulmo žemę.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 178
Iš L iv o n ijo s lie tu v ia i Taigi šeši tūkstančiai karių, ž y g iu o ja Į L en k iją , staigiai įsiveržusių Į Dobryn io k o ja D o b ryn ę nę, nuniokojo visą kraštą. Bendras sąjungininkų pralaimėjimas būtų palietęs ir Kulmo žemę, jeigu smarkiai patvinusi Drevanta nebūtų sutrukdžiusi grobiu apsikrovusiems kariams persikelti. Greitosiomis sutelktas lenkų būrys pasivijo besitrau- 1301 m e ta i kiančius lietuvius ir, tikėdamasis atsiimti grobį, smarkiai užpuolė ariergardą, nedelsdamas nė valandėlės; kadangi ten susidūrė su geriausiais kariuomenės daliniais, o visos gurguolės buvo nuvarytos į priekį, jie nedrįso bandyti laimės tikrose kautynėse ir davė trimitu ženklą trauktis.
Rugsėjo 8-ąją buvo susitarta su Vladislovu įsiveržti į Prūsiją dviejose vietose ir susijungti prie Drevantos krantų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 456
Susitarė su Vladislovu Švenčiausiosios Mergelės Marijos gimimo dieną, tai yra rugsėjo 8-ąją, įsiveržti į Prūsiją dviejose skirtingose vietose ir susijungti prie Drevantos krantų.
Karalius Vladislovas, pasak Teodoro Narbuto, apie lietuvių kariuomenę sužinojo tik persikėlęs per Drevantą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 457
Kad ir kaip ten buvo, karalius Vladislovas apie lietuvių kariuomenę sužinojo tik tada, kai persikėlė per Drevantą. Todėl nusiuntė pasiuntinius ir paprašė didžiojo kunigaikščio su juo susijungti.
Į rytus Kulmas tuomet tęsėsi tik ligi Drevantos krantų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 353
Į rytus Kulmas tuomet tęsėsi tik ligi Drevantos krantų
Jotvingiai klajojo tarp Mazovijos, Prūsijos ir Lietuvos iki Drevantos pelkių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 124
Tai jie, klajodami tarp Mazovijos, Prūsijos ir Lietuvos net ligi Drevantos pelkių, lengvino kariaujančių su vokiečiais lietuvių ryšius su Pamariu ir Prūsija.