Kol vokiečių kariau na dar delsė stovyklaudama Žemaitijoje, galingas lietuvių pulkas įsiveržė į Livoniją ir pirmiausia ugnimi bei kardu nusiaubė Dorpato vyskupiją; daugiau kaip penki tūkstan čiai krikščionių buvo per tą antpuolį užmušta ar į nelaisvę. [Taip pat pagonys lietuviai Viešpaties me tais 1323-iais per Užgavėnes įsiver žė į Danijos karalystės Revelio že mę Livonijos srityse ir net Dorpato vyskupiją, kurias piešdami ir degin dami iki pamatų sugriovę sunaiki no ir pagrobė 4 000 vyrų ir moterų.
destruxerunt occidentes et capientes quatuor millia hominum sexus promiscui et quingentas duas parochiales ecclesias cum sacramentis ecclesie comburentes etc. [Taip pat pagonys lietuviai Viešpaties metais 1323-iais per Užgavėnes įsiveržė į Danijos karalystės Revelio žemę Livonijos srityse ir net Dorpato vyskupiją, kurias piešdami ir degindami iki pamatų sugriovę sunaikino ir pagrobė 4 000 vyrų ir moterų ir 42 parapijų bažnyčias su bažnytiniais sakramentais sudegino ir kt.], e D u s b.
Tas valdovas po pergalingų žygių, tikriausiai todėl, kad kryžiuočiai tolydžio artinosi, nuo Rytų atsigręžė į Vakarus ir į juos nukreipė savo kruviną kardą. Kol vokiečių kariauna dar delsė stovyklaudama Žemaitijoje, galingas lietuvių pulkas įsiveržė į Livoniją ir pirmiausia ugnimi bei kardu nusiaubė Dorpato vyskupiją; daugiau kaip penki tūkstančiai krikščionių buvo per tą antpuolį užmušta ar į nelaisvę išsivesta3. Vėliau tarp kryžiuočių buvo įsigalėjusi visuotinė nuomonė, esą kupinas senos neapykantos Rygos arkivyskupas Fridrichas atsikvietęs priešą į šalį; bent jau neabejotinas dalykas, jog Gediminas nuo to laiko su arkivyskupu buvo susimokęs ir veikė jo patarimų ir planų paisydamas1 5 .