Prie jų dar prisidėjo Austrijos Juozapas II. Čartoriskius, darančius reformas, Rusija rėmė: ji nenorėjo, kad per didele netvarka naudotųsi kiti kaimynai (Prūsija ir Austrija), ir tikėjosi, kad susitvarkęs kraštas liks jos vienos įtakoje, nes visą laiką bus reikalingas jos paramos.
Abu rusų valdovai stengėsi savo valstybę stiprinti vakarinio kaimyno sąskaiton. Nuo «nebylių seimo » (1717) į tolimą perspektyvą užmestos Petro politikos vaisius ir buvo carienės Kotrynos II-sios pravesti padalinimai respublikos, kurios trečdalį ji turėjo užleisti Prūsijai ir Austrijai. Tai sudarė visai naują epochą Lietuvos istorijoje.
Prie jų dar prisidėjo Austrijos Juozapas II. Susižavėjęs šviečiamąja literatūra, jis darė reformas, viską, net Bažnyčią, pajungdamas valstybės valdžiai (jozefinizmas). Dėl šitų reiškinių visas periodas vadinamas šviesiojo absoliutizmo laikotarpiu.