Auksinė

Santrauka

Dusburgietis teigia, kad sandūroje sudarytame Sreterio žemėlapyje Auksinės (1576 m. K. Dusburgietis teigia, kad minėti faktai sietų apylinkes prie Auksinės su pagonišku kultu.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Dusburgietis teigia, kad sandūroje sudarytame Sreterio žemėlapyje Auksinės (1576 m. K.		c-001
t-002 Dusburgietis teigia, kad minėti faktai sietų apylinkes prie Auksinės su pagonišku kultu.		c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad sandūroje sudarytame Sreterio žemėlapyje Auksinės (1576 m. K.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

XVIII—XIX a. sandūroje sudarytame Sreterio žemėlapyje Auksinės (1576 m. K. Henenbergerio žemėlapyje ir M. Pretorijaus raštuose — Augste) žemupyje žymima Romanuppen, o kiek toliau į rytus, prie Didlovos (Dittowa) — Kreywutschen (Sch-K VII). XIX a. tose vietose V. Kalvaitis užfiksavo Romovupės upę ir Romovupių gyvenvietę bei kaimą Kriwuczei, Kreywuczei (Kalwaitis W., Lietuwiszku…, p. 41, 54, 70). Vad., čia, prie Auksinės upės, yra vienintelė Nadruvoje mums žinoma vieta, kurioje matome Kriv- ir Rom- kompleksą.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Dusburgietis teigia, kad minėti faktai sietų apylinkes prie Auksinės su pagonišku kultu.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Minėti faktai sietų apylinkes prie Auksinės su pagonišku kultu. Tai rodytų ir Auksinės deš. intakas Juodkapis (į pietryčius nuo aptariamo regiono), Sernupė (šiaurės rytuose, Priegliaus kair. intakas; šernas — daugelio Vidurio ir Centrinės Europos tautų totemas religinių vaizdinių formavimosi ankstyvojoje stadijoje, vakarų baltų mitinės pasaulėžiūros gyvūnas), galbūt ir Auksinės upės vardas.

teiginio_tipas	saltinio_teiginys
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai