O ypač stengė si, kad išliktų atminimas apie tą didžiulį kimbrų epochos potvynį, arba vietinį tvaną, cituotą prūsų kronikininko Jokimo Rozencveigo2, kurio veikalus Strijkovskis, būda mas Karaliaučiuje (kur tikriausiai rašė pirmąsias savo kronikos knygas).
O ypač stengėsi, kad išliktų atminimas apie tą didžiulį kimbrų epochos potvynį, arba vietinį tvaną, cituotą prūsų kronikininko Jokimo Rozencveigo2, kurio veikalus Strijkovskis, būdamas Karaliaučiuje (kur tikriausiai rašė pirmąsias savo kronikos knygas), turėjo po ranka.
Jos sūnus kunigaikštis Kukovaitis prie Žaslių ežero pastatė stabą, kadangi po mirties jai pradėta teikti dievišką garbę, kitaip sakant, ji buvo pripažinta deive. Toje vietoje jai buvo meldžiamasi: jos šaukėsi liepų miškelyje, ją garbino iki paskutinių lietuvių stabmeldystės laikų. Duomenų apie tai mums paliko Strijkovskis.