O ypač stengė si, kad išliktų atminimas apie tą didžiulį kimbrų epochos potvynį, arba vietinį tvaną, cituotą prūsų kronikininko Jokimo Rozencveigo2, kurio veikalus Strijkovskis, būda mas Karaliaučiuje (kur tikriausiai rašė pirmąsias savo kronikos knygas).
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 46
O ypač stengėsi, kad išliktų atminimas apie tą didžiulį kimbrų epochos potvynį, arba vietinį tvaną, cituotą prūsų kronikininko Jokimo Rozencveigo2, kurio veikalus Strijkovskis, būdamas Karaliaučiuje (kur tikriausiai rašė pirmąsias savo kronikos knygas), turėjo po ranka.
Narbutas, remdamasis Strijkovskiu, rašė, kad Strijkovskio laikais dar girdėta apie išsklaidytų jotvingių likučius.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.
Pasak Strijkovskio, senovės laikais kelių dievaičiui auko davo baltas vištas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 162
Pasak Strijkovskio, senovės laikais kelių dievaičiui aukodavo baltas vištas.
Duomenų apie tai mums paliko Strijkovskis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 154
Jos sūnus kunigaikštis Kukovaitis prie Žaslių ežero pastatė stabą, kadangi po mirties jai pradėta teikti dievišką garbę, kitaip sakant, ji buvo pripažinta deive. Toje vietoje jai buvo meldžiamasi: jos šaukėsi liepų miškelyje, ją garbino iki paskutinių lietuvių stabmeldystės laikų. Duomenų apie tai mums paliko Strijkovskis.