Stepono Batoro patvirtinta sutartis tarp Martyno Paleckio ir Vilniaus miesto dėl stiklo liejyklos
3 teiginiai3 įrašai0 ryšių
1619 m. 56 Miesto aktuose yra: karaliaus Stepo no patvirtinimas sutarties tarp po no Martyno Paleckio ir jo žmonos, dabar ponios Rainos Sluščiankos, ir miesto dėl stiklo liejyklos ir stiklo su pirkimo. Bandė keletą kartu, būtent jau prie karaliaus Stepono, pasikvietę Palec kį į seimą 1582 metais, bet tai nepa vyko. Po Paleckių mirties jų sūnūs turėjo privilegijas atiduoti miestui su teise per dvidešimt savai čių išparduoti visą likusį stiklą ir stiklines.
Po Paleckių mirties jų sūnūs turėjo privilegijas atiduoti miestui su teise per dvidešimt savaičių išparduoti visą likusį stiklą ir stiklines. Rašyta visuotiniame Varšuvos seime 1585 metais. Prikabintas Lietuvos antspaudas, pasirašė Leonas Sapiega, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleris.
1619 m. 56 Miesto aktuose yra: karaliaus Stepono patvirtinimas sutarties tarp pono Martyno Paleckio ir jo žmonos, dabar ponios Rainos Sluščiankos, ir miesto dėl stiklo liejyklos ir stiklo supirkimo. Buvo taip: Vilniaus vaitas ir burmistrai, matydami, kad Paleckio, kuris buvo karaliaus maršalka ir Eišiškių valdytojas, monopolis kaskart vis didesnę žalą daro miestui, norėjo jo privilegiją atšaukti.
Bandė keletą kartu, būtent jau prie karaliaus Stepono, pasikvietę Paleckį į seimą 1582 metais, bet tai nepavyko. Pagaliau visuotiniame Varšuvos seime 1583 metais, dalyvaujant ponams, Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taryboms, tarpininkaujant Vilniaus vaivadai ir LDK etmonui kunigaikščiui Kristupui Radvilai, LDK kancleriui Eustachijui Valavičiui, Trakų kaštelionui, krašto iždininkui Hlebavičiui, buvo sudaryta sutartis tarp miesto, per miesto įgaliotinius: burmistrą Petrą Hornostajų, Vilniaus miesto tarybos raštininkus - Benediktą Rosmutą katalikų ir Joną Andrejevičių Kurjaną - stačiatikių, ir Paleckio, per jo įgaliotinius - Jokūbą Vitoslavskį ir Adomą Ruckį. Pagrindinės šios sutarties sąlygos buvo tokios: Paleckis, nors jo privilegijos galia niekuo nepažeidžiama, tačiau, įkalbėtas ponų, Tarybų ir norėdamas sau pelnyti amžiną šlovę ir palikti garbingą atminimą, pasilieka tik sau ir savo žmonai teisę iki gyvos galvos laikyti šią stiklo liejyklą ir supirkti stiklą, savanoriškai visam laikui perleisdamas visam Vilniaus miestui savo privilegijos amžinumą su tomis teisėmis ir pareigomis, kokias pats turėjo.