Po Paleckių mirties jų sūnūs turėjo perduoti privilegijas miestui ir per dvidešimt savaičių išparduoti likusį stiklą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 305
Po Paleckių mirties jų sūnūs turėjo privilegijas atiduoti miestui su teise per dvidešimt savai čių išparduoti visą likusį stiklą ir stiklines. Rašyta visuotiniame Var šuvos seime 1585 metais. Prikabin tas Lietuvos antspaudas, pasirašė Leonas Sapiega, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleris.
Miesto aktuose buvo karaliaus Stepono patvirtinta Martyno Paleckio, jo žmonos ir Vilniaus miesto sutartis dėl stiklo liejyklos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 305
1619 m.\n56\nMiesto aktuose yra: karaliaus Stepo\nno patvirtinimas sutarties tarp po\nno Martyno Paleckio ir jo žmonos, \ndabar ponios Rainos Sluščiankos, ir \nmiesto dėl stiklo liejyklos ir stiklo su\npirkimo. Buvo taip: Vilniaus vaitas \nir burmistrai, matydami, kad Palec\nkio, kuris buvo karaliaus maršalka \nir Eišiškių valdytojas, monopolis \nkaskart vis didesnę žalą daro mies\ntui, norėjo jo privilegiją atšaukti.
1583 metų Varšuvos seime Vilniaus miestas ir Martynas Paleckis sudarė sutartį dėl stiklo liejyklos ir stiklo supirkimo teisių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 305
Bandė keletą kartu, būtent jau prie karaliaus Stepono, pasikvietę Palec kį į seimą 1582 metais, bet tai nepa vyko. Pagaliau visuotiniame Varšu vos seime 1583 metais, dalyvaujant ponams, Karalystės ir Lietuvos Di džiosios Kunigaikštystės taryboms, tarpininkaujant Vilniaus vaivadai ir LDK etmonui kunigaikščiui Kristu pui Radvilai, LDK kancleriui Eusta chijui Valavičiui, Trakų kaštelionui, krašto iždininkui Hlebavičiui, buvo sudaryta sutartis tarp miesto, per miesto įgaliotinius: burmistrą Petrą Hornostajų, Vilniaus miesto tarybos raštininkus - Benediktą Rosmutą - katalikų ir Joną Andrejevičių Kurja- ną - stačiatikių, ir Paleckio, per jo įgaliotinius - Jokūbą Vitoslavskį ir Adomą Ruckį. Pagrindinės šios su tarties sąlygos buvo tokios: Paleckis, nors jo privilegijos galia niekuo ne pažeidžiama, tačiau, įkalbėtas ponų, Tarybų ir norėdamas sau pelnyti amžiną šlovę ir palikti garbingą at minimą, pasilieka tik sau ir savo žmonai teisę iki gyvos galvos laiky ti šią stiklo liejyklą ir supirkti stiklą, savanoriškai visam laikui perleisda mas visam Vilniaus miestui savo privilegijos amžinumą su tomis tei sėmis ir pareigomis, kokias pats tu rėjo.