Santrauka
1619 m. 56 Miesto aktuose yra: karaliaus Stepo no patvirtinimas sutarties tarp po no Martyno Paleckio ir jo žmonos, dabar ponios Rainos Sluščiankos, ir miesto dėl stiklo liejyklos ir stiklo su pirkimo. Bandė keletą kartu, būtent jau prie karaliaus Stepono, pasikvietę Palec kį į seimą 1582 metais, bet tai nepa vyko. Po Paleckių mirties jų sūnūs turėjo privilegijas atiduoti miestui su teise per dvidešimt savai čių išparduoti visą likusį stiklą ir stiklines.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 1619 m. 56 Miesto aktuose yra: karaliaus Stepo no patvirtinimas sutarties tarp po no Martyno Paleckio ir jo žmonos, dabar ponios Rainos Sluščiankos, ir miesto dėl stiklo liejyklos ir stiklo su pirkimo. | c-001 | |
| t-002 Bandė keletą kartu, būtent jau prie karaliaus Stepono, pasikvietę Palec kį į seimą 1582 metais, bet tai nepa vyko. | c-002 | |
| t-003 Po Paleckių mirties jų sūnūs turėjo privilegijas atiduoti miestui su teise per dvidešimt savai čių išparduoti visą likusį stiklą ir stiklines. | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: 1619 m. 56 Miesto aktuose yra: karaliaus Stepo no patvirtinimas sutarties tarp po no Martyno Paleckio ir jo žmonos, dabar ponios Rainos Sluščiankos, ir miesto dėl stiklo liejyklos ir stiklo su pirkimo.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
1619 m. 56 Miesto aktuose yra: karaliaus Stepo no patvirtinimas sutarties tarp po no Martyno Paleckio ir jo žmonos, dabar ponios Rainos Sluščiankos, ir miesto dėl stiklo liejyklos ir stiklo su pirkimo. Buvo taip: Vilniaus vaitas ir burmistrai, matydami, kad Palec kio, kuris buvo karaliaus maršalka ir Eišiškių valdytojas, monopolis kaskart vis didesnę žalą daro mies tui, norėjo jo privilegiją atšaukti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Bandė keletą kartu, būtent jau prie karaliaus Stepono, pasikvietę Palec kį į seimą 1582 metais, bet tai nepa vyko.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Bandė keletą kartu, būtent jau prie karaliaus Stepono, pasikvietę Palec kį į seimą 1582 metais, bet tai nepa vyko. Pagaliau visuotiniame Varšu vos seime 1583 metais, dalyvaujant ponams, Karalystės ir Lietuvos Di džiosios Kunigaikštystės taryboms, tarpininkaujant Vilniaus vaivadai ir LDK etmonui kunigaikščiui Kristu pui Radvilai, LDK kancleriui Eusta chijui Valavičiui, Trakų kaštelionui, krašto iždininkui Hlebavičiui, buvo sudaryta sutartis tarp miesto, per miesto įgaliotinius: burmistrą Petrą Hornostajų, Vilniaus miesto tarybos raštininkus - Benediktą Rosmutą - katalikų ir Joną Andrejevičių Kurja- ną - stačiatikių, ir Paleckio, per jo įgaliotinius - Jokūbą Vitoslavskį ir Adomą Ruckį. Pagrindinės šios su tarties sąlygos buvo tokios: Paleckis, nors jo privilegijos galia niekuo ne pažeidžiama, tačiau, įkalbėtas ponų, Tarybų ir norėdamas sau pelnyti amžiną šlovę ir palikti garbingą at minimą, pasilieka tik sau ir savo žmonai teisę iki gyvos galvos laiky ti šią stiklo liejyklą ir supirkti stiklą, savanoriškai visam laikui perleisda mas visam Vilniaus miestui savo privilegijos amžinumą su tomis tei sėmis ir pareigomis, kokias pats tu rėjo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Po Paleckių mirties jų sūnūs turėjo privilegijas atiduoti miestui su teise per dvidešimt savai čių išparduoti visą likusį stiklą ir stiklines.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Po Paleckių mirties jų sūnūs turėjo privilegijas atiduoti miestui su teise per dvidešimt savai čių išparduoti visą likusį stiklą ir stiklines. Rašyta visuotiniame Var šuvos seime 1585 metais. Prikabin tas Lietuvos antspaudas, pasirašė Leonas Sapiega, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleris.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |