Pasak Teodoro Narbuto, Prūsų vyskupo Kristijono kronikoje turėjo būti žinia apie sieros šaltinį netoli prūsų Romovės. Hartknocho liudijimu, vyskupas Kristijonas buvo senovės Prūsijos kronikos autorius, o ją citavo Grunau, Henenbergeris, Vaiselijus ir Lukas Davidas. Pasak Teodoro Narbuto, vyskupas Kristijonas Divonio kelionės aprašymą rado Plocko kanauninko Jaroslavo kronikoje.
2 Senoje prūsų vyskupo Kristijono kronikoje turėtų būti žinių,\njog netoli prūsų Romovės buvęs sieros šaltinis, nuo kurio buvo ga\nlima uždegti degų daiktą (Kotzebue. Preuss. alt. Geschichte. B. L\nS. 261).
Iš imperatoriaus Augusto valdy mo Romos valstybėje epochos išliko geografijos—istorijos paminklas, susijęs su mūsų tema. ITartknochas savo prūsų istorijos 20 puslapyje rašo« jog pirmasis Kulmo, arba Prū sijos, vyskupas Kristijonas, autorius kronikos, kuri buvo laikoma pradingusia, apie senovės Prūsiją, — ją cituoja ir mūsų kronikininkai Grunau, Henenbergeris, Vaiselijus ir Lukas Davidas, — ¡pasakoja Bitinijos keliautojo Divonio, neva 17 metais prieš Kristaus gimimą apsilankiusio kraš te, vėliau pavadintame Prūsija, stebėjimus. Mes panau dosime Hartknocho aprašytus padavimus, pridurdami ir Luko Davido kronikos teiginius, kurių nežinojo anas au 1 Lib.
Tačiau Tidemanas rašo, kad\njis laimingai sugrįžęs į Bitiniją1. Šio Divonio kelionės\naprašymas išliko rankraštyje, kuris atiteko Plocko kated\nros klebonui Jaroslavui ar veikiau buvo vyskupo Kristijo\nno rastas šio Jaroslavo parašytoje kronikoje. Tai turėjusi\nbūti knyga, parašyta slavų kalba, bet graikiškomis raidė\nmis2.
Tai turėjusi būti knyga, parašyta slavų kalba, bet graikiškomis raidė mis2. Kulmo vyskupas su jam būdingu kuklumu ir tei singumu įrašė į savo kroniką ištrauką iš Plocko kroniki ninko raštų3. Visos svarbiausios šio veikalo detalės turi geriausių šiaurinių kraštų tyrinėtojų išvadas4.
3 Apie tikrą egzistavimą vyskupo Kristijono kronikos, kuri vadi nosi Liber filiorum Belini, cum suis superstitionibus Brutiae factionis incipit cum molestia cordis ir kurios pradžią sudarė Jaroslavo kroni ka, o vėliau autoriaus pastabos, nėra abejonių, atsižvelgiant j tai, ką šia tema parašė ponas Foigtas (Gesch. Preuss. B. I. S. 617).