Santrauka
Pasak Teodoro Narbuto, Prūsų vyskupo Kristijono kronikoje turėjo būti žinia apie sieros šaltinį netoli prūsų Romovės. Hartknocho liudijimu, vyskupas Kristijonas buvo senovės Prūsijos kronikos autorius, o ją citavo Grunau, Henenbergeris, Vaiselijus ir Lukas Davidas. Pasak Teodoro Narbuto, vyskupas Kristijonas Divonio kelionės aprašymą rado Plocko kanauninko Jaroslavo kronikoje.
Teiginiai
| Teiginys | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| t-001 Pasak Teodoro Narbuto, Prūsų vyskupo Kristijono kronikoje turėjo būti žinia apie sieros šaltinį netoli prūsų Romovės. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
| t-002 Hartknocho liudijimu, vyskupas Kristijonas buvo senovės Prūsijos kronikos autorius, o ją citavo Grunau, Henenbergeris, Vaiselijus ir Lukas Davidas. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
| t-003 Pasak Teodoro Narbuto, vyskupas Kristijonas Divonio kelionės aprašymą rado Plocko kanauninko Jaroslavo kronikoje. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
| t-004 Teodoras Narbutas vaizduoja Kulmo vyskupą Kristijoną kaip į savo kroniką įrašiusį ištrauką iš Plocko kronikininko raštų. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
| t-005 Teodoro Narbuto teigimu, vyskupo Kristijono kronika vadinosi „Liber filiorum Belini“, o jos pradžią sudarė Jaroslavo kronika. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
Teiginio techniniai duomenys
Citata nerasta. |
Citatos
-
id: c-174598 citata_originali: | 2 Senoje prūsų vyskupo Kristijono kronikoje turėtų būti žinių, jog netoli prūsų Romovės buvęs sieros šaltinis, nuo kurio buvo ga lima uždegti degų daiktą (Kotzebue. Preuss. alt. Geschichte. B. L S. 261). statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
- t-191716
-
id: c-174599 citata_originali: | Iš imperatoriaus Augusto valdy mo Romos valstybėje epochos išliko geografijos—istorijos paminklas, susijęs su mūsų tema. ITartknochas savo prūsų istorijos 20 puslapyje rašo« jog pirmasis Kulmo, arba Prū sijos, vyskupas Kristijonas, autorius kronikos, kuri buvo laikoma pradingusia, apie senovės Prūsiją, — ją cituoja ir mūsų kronikininkai Grunau, Henenbergeris, Vaiselijus ir Lukas Davidas, — ¡pasakoja Bitinijos keliautojo Divonio, neva 17 metais prieš Kristaus gimimą apsilankiusio kraš te, vėliau pavadintame Prūsija, stebėjimus. Mes panau dosime Hartknocho aprašytus padavimus, pridurdami ir Luko Davido kronikos teiginius, kurių nežinojo anas au 1 Lib. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
- t-191717
-
id: c-174600 citata_originali: | Tačiau Tidemanas rašo, kad jis laimingai sugrįžęs į Bitiniją1. Šio Divonio kelionės aprašymas išliko rankraštyje, kuris atiteko Plocko kated ros klebonui Jaroslavui ar veikiau buvo vyskupo Kristijo no rastas šio Jaroslavo parašytoje kronikoje. Tai turėjusi būti knyga, parašyta slavų kalba, bet graikiškomis raidė mis2. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
- t-191718
-
id: c-174601 citata_originali: | Tai turėjusi būti knyga, parašyta slavų kalba, bet graikiškomis raidė mis2. Kulmo vyskupas su jam būdingu kuklumu ir tei singumu įrašė į savo kroniką ištrauką iš Plocko kroniki ninko raštų3. Visos svarbiausios šio veikalo detalės turi geriausių šiaurinių kraštų tyrinėtojų išvadas4. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
- t-191719
-
id: c-174602 citata_originali: | 3 Apie tikrą egzistavimą vyskupo Kristijono kronikos, kuri vadi nosi Liber filiorum Belini, cum suis superstitionibus Brutiae factionis incipit cum molestia cordis ir kurios pradžią sudarė Jaroslavo kroni ka, o vėliau autoriaus pastabos, nėra abejonių, atsižvelgiant j tai, ką šia tema parašė ponas Foigtas (Gesch. Preuss. B. I. S. 617). statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:
- t-191720