Hartknocho liudijimu, vyskupas Kristijonas buvo senovės Prūsijos kronikos autorius, o ją citavo Grunau, Henenbergeris, Vaiselijus ir Lukas Davidas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 167
Iš imperatoriaus Augusto valdymo Romos valstybėje epochos išliko geografijos—istorijos paminklas, susijęs su mūsų tema. ITartknochas savo prūsų istorijos 20 puslapyje rašo« jog pirmasis Kulmo, arba Prūsijos, vyskupas Kristijonas, autorius kronikos, kuri buvo laikoma pradingusia, apie senovės Prūsiją, — ją cituoja ir mūsų kronikininkai Grunau, Henenbergeris, Vaiselijus ir Lukas Davidas, — ¡pasakoja Bitinijos keliautojo Divonio, neva 17 metais prieš Kristaus gimimą apsilankiusio krašte, vėliau pavadintame Prūsija, stebėjimus. Mes panaudosime Hartknocho aprašytus padavimus, pridurdami ir Luko Davido kronikos teiginius, kurių nežinojo anas au 1 Lib.
Pasak Teodoro Narbuto, vyskupas Kristijonas Divonio kelionės aprašymą rado Plocko kanauninko Jaroslavo kronikoje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 170
Tačiau Tidemanas rašo, kad jis laimingai sugrįžęs į Bitiniją1. Šio Divonio kelionės aprašymas išliko rankraštyje, kuris atiteko Plocko katedros klebonui Jaroslavui ar veikiau buvo vyskupo Kristijono rastas šio Jaroslavo parašytoje kronikoje. Tai turėjusi būti knyga, parašyta slavų kalba, bet graikiškomis raidėmis2.
Teodoras Narbutas vaizduoja Kulmo vyskupą Kristijoną kaip į savo kroniką įrašiusį ištrauką iš Plocko kronikininko raštų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 170
Tai turėjusi būti knyga, parašyta slavų kalba, bet graikiškomis raidėmis2. Kulmo vyskupas su jam būdingu kuklumu ir teisingumu įrašė į savo kroniką ištrauką iš Plocko kronikininko raštų3. Visos svarbiausios šio veikalo detalės turi geriausių šiaurinių kraštų tyrinėtojų išvadas4.
Teodoro Narbuto teigimu, vyskupo Kristijono kronika vadinosi „Liber filiorum Belini“, o jos pradžią sudarė Jaroslavo kronika.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 170
3 Apie tikrą egzistavimą vyskupo Kristijono kronikos, kuri vadinosi Liber filiorum Belini, cum suis superstitionibus Brutiae factionis incipit cum molestia cordis ir kurios pradžią sudarė Jaroslavo kronika, o vėliau autoriaus pastabos, nėra abejonių, atsižvelgiant j tai, ką šia tema parašė ponas Foigtas (Gesch. Preuss. B. I. S. 617).
Pasak Teodoro Narbuto, Prūsų vyskupo Kristijono kronikoje turėjo būti žinia apie sieros šaltinį netoli prūsų Romovės.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.