Santrauka

Prūsijos vyskupų laiškas buvo reakcija į 1323 m. Vilniaus sutartį. Jame sutartis vaizduojama kaip pavojinga krikščioniškajam pasauliui, o adresatai raginami ją atmesti ir tęsti kovą.

Bibliografiniai duomenys

  • Šaltinio pobūdis: laiškas.
  • Autoriai / redaktoriai: Varmės vyskupas Eberhardas, Sembos vyskupas Jonas, Pomezanijos vyskupas Rudolfas ir jų diecezijų klebonai.
  • Data / laikotarpis: 1323 m.

Turinys ir apimtis

  • Laiške išsakomas prieštaravimas 1323 m. sutarčiai ir pateikiamas raginimas tęsti kovą.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Prūsijos vyskupų laiškas dėl Vilniaus sutarties buvo parengtas Elbinge ir siųstas Livonijos bei Estijos bažnytiniams ir pasaulietiniams adresatams.c-001
t-002 Laiškas ragino atmesti sutartį ir tęsti kovą su priešu.c-002
t-003 Laiško originalas datuotas 1323 m. pirmadieniu prieš Šv. Simono ir Judo šventę ir siejamas su Slaptojo archyvo signatūra Spinta XI, Nr. 18.c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Prūsijos vyskupai Elbinge parengė laišką Livonijos ir Estijos adresatams, kuriame Vilniaus sutartį vadino pavojinga.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

I KNYGA čų tarp abiejų pusių pavaldinių, apie prisigrobtų turtų grą­ žinimą, apie pabėgusių knechtų ir tarnų grąžinimą ir t. t. Nors popiežiaus buvo primygtinai prašoma, kad savo ga­ nytojišku žodžiu tą sutartį pripažintų ir patvirtintų0, jis bet­ gi nenorėjo to prašymo patenkinti be tolesnio nagrinėjimo, gal to priežastis buvo naujesnės žinios iš Prūsijos. Vos tik čionai atėjo žinia apie tą sutartį, Varmės vysku­ pas Eberhardas, Sembos vyskupas Jonas, Pomezanijos vys­ kupas Rudolfas (kadangi Mikolajus Kulmietis neseniai buvo miręs), kartu su savo diecezijos klebonais Elblionge bemat surengė pasitarimą ir pasiuntė laišką vyskupui į Eželį, Ry­ gos, Eželio, Dorpato ir Revelio kapituloms, Livonijos ma­ gistrui ir visam Ordinui, Danijos karaliaus vietininkui ir visiems Livonijos bei Estijos didikams ir vasalams, daly­ vavusiems taikos sutartį sudarant, ir paskelbė tą sutartį esant velnio žabangomis, visam krikščioniškajam pasau­ liui gėda, neabejotinai užtrauksiančia pražūtį Prūsijai ir kai­ myniniams kraštams. Jie rašo: „Tie velnio sūnūs savo suk­ tybėmis klastingai sandėriais taikosi jus ir mus pražudytip.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Laiškas ragino atmesti sąjungą ir tęsti kovą su priešu.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS sudarytos, kuo greičiausiai atsisakytumėte: juk nedera ko­ vojančiam už Viešpatį eiti į bent kokius sandėrius su tokia nuodėminga paderme, tokiais niekingais žmonėmis ir taip piktadarystėse skendinčiais šėtono sūnumis”; jie išmoningo­ mis gudrybėmis rezga vien žabangas, jūsų ir mūsų provin­ cijų pražūties siekdami; to ne tik daugybė senų, bet ir naujų paliudijimų Dobrynės ir Kulmo žemėse, deja, netgi perdėm aiškiai įtikina. Tad atmeskite tą bedievišką sąjungą: o ka­ dangi Viešpats jūsų ginklą valdo ir narsos didybės suteiks, nesiliaukite kovoję su priešu ir tik po visiško jo sunaikinimo pelnysite garbę žemėje, o danguje triumfo laurus”8. Kai maždaug tuo metu sužinota, jog Gedimino skundas tikrai popiežiui pasiųstas, ne tik Mažesniųjų brolių visos Prū­ sijos kustodas, to paties ordino Torunės, Kulmo, Braunsber- go ir Neuenbergo gvardijonai, bet ir didžios garbės verti aba­ tai: Paulius iš Olivos ir Jordanas iš Pelplino stojo ginti kryžiuočių, tiesiogiai popiežiui dviejuose laiškuose pranešda­ mi, esą meilė tiesai ir pareiga jos laikytis verčianti juos pa­ reikšti Jo Šventenybei, kad Ordino brolių garbė tapo šmeiži­ kišku ir nedoru būdu suteršta, nes pavyduoliai jų priešai išdrįso teigti, esą ordinas karštai priešinęsis Lietuvos karaliaus pa­ geidavimui priimti krikščionių tikėjimą*.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Išnašoje pateikta laiško originalo vieta, data ir Slaptojo archyvo signatūra.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

[Ir mažiau tinka kovojantiems už Vieš­ patį su nuodėminga gentimi, netiku­ sia tauta, velnio vaikais kokia nors sutartimi susijungti]. s To vyskupų laiško originalas rašytas in Elbingo [Elblionge], datuotas a. d. 1323f er ia secunda ante festum Beat. Sy- monis et Judae [Viešpaties metais 1323, pirmadienį prieš Simono ir Judo šventę] Slapt. Arch. Spinta XI, Nr. 18. t Nos considerantes, virorum religioso­ rum dominorum de domo theutonica fa­ mam gravius et immerito et indigne de­ nigrari, ex eo quod nonnulli ipsorum emuli audeant asserere Littwanorum re­ gem fidem cum suis katholicam assu­ mere cupientem, ipsi nitantur studio­ sius impedire [Mes svarstydami, kad dievobaimingų vyrų ponų iš Teuto-

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai