Prūsijos vyskupų laiškas dėl Vilniaus sutarties buvo parengtas Elbinge ir siųstas Livonijos bei Estijos bažnytiniams ir pasaulietiniams adresatams.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 91
I KNYGA čų tarp abiejų pusių pavaldinių, apie prisigrobtų turtų grą žinimą, apie pabėgusių knechtų ir tarnų grąžinimą ir t. t. Nors popiežiaus buvo primygtinai prašoma, kad savo ga nytojišku žodžiu tą sutartį pripažintų ir patvirtintų0, jis bet gi nenorėjo to prašymo patenkinti be tolesnio nagrinėjimo, gal to priežastis buvo naujesnės žinios iš Prūsijos. Vos tik čionai atėjo žinia apie tą sutartį, Varmės vysku pas Eberhardas, Sembos vyskupas Jonas, Pomezanijos vys kupas Rudolfas (kadangi Mikolajus Kulmietis neseniai buvo miręs), kartu su savo diecezijos klebonais Elblionge bemat surengė pasitarimą ir pasiuntė laišką vyskupui į Eželį, Ry gos, Eželio, Dorpato ir Revelio kapituloms, Livonijos ma gistrui ir visam Ordinui, Danijos karaliaus vietininkui ir visiems Livonijos bei Estijos didikams ir vasalams, daly vavusiems taikos sutartį sudarant, ir paskelbė tą sutartį esant velnio žabangomis, visam krikščioniškajam pasau liui gėda, neabejotinai užtrauksiančia pražūtį Prūsijai ir kai myniniams kraštams. Jie rašo: „Tie velnio sūnūs savo suk tybėmis klastingai sandėriais taikosi jus ir mus pražudytip.
Prūsijos vyskupų laiškas ragino atmesti 1323 m. sutartį ir nenutraukti kovos su priešu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 92
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS sudarytos, kuo greičiausiai atsisakytumėte: juk nedera ko vojančiam už Viešpatį eiti į bent kokius sandėrius su tokia nuodėminga paderme, tokiais niekingais žmonėmis ir taip piktadarystėse skendinčiais šėtono sūnumis"; jie išmoningo mis gudrybėmis rezga vien žabangas, jūsų ir mūsų provin cijų pražūties siekdami; to ne tik daugybė senų, bet ir naujų paliudijimų Dobrynės ir Kulmo žemėse, deja, netgi perdėm aiškiai įtikina. Tad atmeskite tą bedievišką sąjungą: o ka dangi Viešpats jūsų ginklą valdo ir narsos didybės suteiks, nesiliaukite kovoję su priešu ir tik po visiško jo sunaikinimo pelnysite garbę žemėje, o danguje triumfo laurus"8. Kai maždaug tuo metu sužinota, jog Gedimino skundas tikrai popiežiui pasiųstas, ne tik Mažesniųjų brolių visos Prū sijos kustodas, to paties ordino Torunės, Kulmo, Braunsber- go ir Neuenbergo gvardijonai, bet ir didžios garbės verti aba tai: Paulius iš Olivos ir Jordanas iš Pelplino stojo ginti kryžiuočių, tiesiogiai popiežiui dviejuose laiškuose pranešda mi, esą meilė tiesai ir pareiga jos laikytis verčianti juos pa reikšti Jo Šventenybei, kad Ordino brolių garbė tapo šmeiži kišku ir nedoru būdu suteršta, nes pavyduoliai jų priešai išdrįso teigti, esą ordinas karštai priešinęsis Lietuvos karaliaus pa geidavimui priimti krikščionių tikėjimą*.
Laiško originalas datuotas 1323 m. pirmadieniu prieš Šv. Simono ir Judo šventę ir siejamas su Slaptojo archyvo signatūra Spinta XI, Nr. 18.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 92
[Ir mažiau tinka kovojantiems už Vieš patį su nuodėminga gentimi, netiku sia tauta, velnio vaikais kokia nors sutartimi susijungti]. s To vyskupų laiško originalas rašytas in Elbingo [Elblionge], datuotas a. d. 1323f er ia secunda ante festum Beat. Sy- monis et Judae [Viešpaties metais 1323, pirmadienį prieš Simono ir Judo šventę] Slapt. Arch. Spinta XI, Nr. 18. t Nos considerantes, virorum religioso rum dominorum de domo theutonica fa mam gravius et immerito et indigne de nigrari, ex eo quod nonnulli ipsorum emuli audeant asserere Littwanorum re gem fidem cum suis katholicam assu mere cupientem, ipsi nitantur studio sius impedire [Mes svarstydami, kad dievobaimingų vyrų ponų iš Teuto-
Prūsijos vyskupai laiške 1323 m. taikos sutartį vadino velnio žabangomis ir gėda krikščioniškajam pasauliui.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 91
I KNYGA čų tarp abiejų pusių pavaldinių, apie prisigrobtų turtų grą žinimą, apie pabėgusių knechtų ir tarnų grąžinimą ir t. t. Nors popiežiaus buvo primygtinai prašoma, kad savo ga nytojišku žodžiu tą sutartį pripažintų ir patvirtintų0, jis bet gi nenorėjo to prašymo patenkinti be tolesnio nagrinėjimo, gal to priežastis buvo naujesnės žinios iš Prūsijos. Vos tik čionai atėjo žinia apie tą sutartį, Varmės vysku pas Eberhardas, Sembos vyskupas Jonas, Pomezanijos vys kupas Rudolfas (kadangi Mikolajus Kulmietis neseniai buvo miręs), kartu su savo diecezijos klebonais Elblionge bemat surengė pasitarimą ir pasiuntė laišką vyskupui į Eželį, Ry gos, Eželio, Dorpato ir Revelio kapituloms, Livonijos ma gistrui ir visam Ordinui, Danijos karaliaus vietininkui ir visiems Livonijos bei Estijos didikams ir vasalams, daly vavusiems taikos sutartį sudarant, ir paskelbė tą sutartį esant velnio žabangomis, visam krikščioniškajam pasau liui gėda, neabejotinai užtrauksiančia pražūtį Prūsijai ir kai myniniams kraštams. Jie rašo: „Tie velnio sūnūs savo suk tybėmis klastingai sandėriais taikosi jus ir mus pražudytip.