Lietuvos Metrika

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Įgudęs lietuvių istorijos žinovas Ignacas Onacevičius su retai sutinkamu palankumu atidavė man savo pastabas ir įdomias žinias, tam darbui pritinkančias. Mokslininkui ir gerbiamam bičiuliui Mikalojui Malinovskiui dėkingas už galimybę lengviau prieiti prie neišpasakytai vertingų istorijos turtų, sudėtų Radvilų archyve Kardinalijoje, o išsamiomis ir visapusiškomis mokslo žiniomis pagarsėjęs Pranciškus Malevskis, senosios Lietuvos Metrikos padalinio, priskirto Senato Trečiajam departamentui, viršininkas, mano medžiagos rinkiniams iš minėtos Metrikos parūpino gausių išrašų apie Vilnių. Negaliu taip pat nutylėti, kad gerbiamas grafas Adomas Chreptavičius, prigimties apdovanotas paslaugumu ir palankumu visiems, kurie mokslo imasi, iš savo turtingos bibliotekos Ščiorsuose man nešė viską, ko tik reikėjo.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Raštininkas Mikola Panašiai 1524 metais, kaip patvirtina ta pati Lietuvos Metrika, XVI, 80, karalius priekaištavo Vilniaus magistratui: Kad nesutaria su bendruomene. Kad neišperka iš Vilniaus vaivados privilegijos už bendrus pinigus. Kad neturi gaisrui gesinti odinių kibirų, kirvių ir kablių. Kad trukdo skųstis karaliui. Už visa tai karalius baudžia šimto kapų grašių bauda.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Vilniaus monetų kalykla, prižiūrima Ulriko Hozijaus, veikė vis energingiau ir karaliaus iždui teikė nemaža pajamų, kaip matyti iš Lietuvos maršalkos Chreptavičiaus ataskaitos52. Pa- 49 Daug sutarčių su tuo Onka yra Lietuvos Metrikoje, V knygoje, prie 1505 metų. 50 Iki šiol Šv.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvos Metrika – tai Lietuvos didžiojo kunigaikščio raštinėje nuo XIV a. pabaigos iki 1794 m. susidaręs archyvas, apimantis visus LDK vardu siunčiamus ir gaunamus dokumentus. Didžiojo kunigaikščio raštinėje buvo saugomi ir į Lietuvos Metriką pateko ir valstybinio pobūdžio, ir atskiroms LDK sritims bei miestams skirtos privilegijos, bajorystės patvirtinimo, įvairių žemėvaldos sandorių aktai, inventoriai, testamentai, teismų sprendimai, vietos ir tarptautinė korespondencija rusėnų, lotynų, vokiečių (Prūsijos ir Livonijos), arabų ir čekų kalbomis. Taigi Lietuvos Metrikos dokumentai – tai LDK politikos, visuomenės, ūkio, teisės, kultūros istorija, svarbiausias LDK istorijos šaltinis. Atsidūrusi Maskvoje ir iki šiol ten saugoma, ji tapo Lietuvos paveldo išbarstymo ar išgrobstymo simboliu, senosios Lietuvos valstybės likimo ženklu.

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

Iš ne Kauno kilmės rašytinių šaltinių kompleksų XV-XVIII a. Kauno istorijai svarbiausia yra Lietuvos Metrika. Tai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerių ir pakancIerių žinioje buvęs jų raštinių archyvas.

Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

1727 m. Kauno miestiečių prašymu ir Augusto II leidimu 1541 m. Žygimanto Senojo raštas, 1582 m. Stepono Batoro sprendimas, 1609 ir 1631 m. Zigmanto Vazos raštai buvo įrašyti į Lietuvos Metriką ir taip aktualizuoti.

Šaltinis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XVI amžiuje

Be alaus, smuklėse ypač daug buvo parduodama ir degtinės146, kuri neretai minima ir Lietuvos Metrikos aktuose147. Būtent aptariamuoju laikotarpiu LDK buvo sužinota šio gėrimo varymo paslaptis ir ją imta gaminti iš vietinių žaliavų148.