Šia kalba, LDK raštinėje susiformavusia alternatyva „bulgariškai“ raštijos tradicijai, ir surašyti reikšmingiausi to meto raštijos paminklai – Lietuvos Metrika, Lietuvos metraščiai ir Lietuvos Statutai. Kitą lietuvių vaidmens rusėnų visuomenėje aspektą slepia socialinė ekonominė sritis. Šios knygos įėjo į istoriją Lietuvos Metrikos vardu.
Įgudęs lietuvių istorijos žinovas Ig nacas Onacevičius su retai sutinkamu palankumu atidavė man savo pastabas ir įdomias žinias, tam darbui pritinkančias. Moks lininkui ir gerbiamam bičiuliui Mikalojui Malinovskiui dėkingas už galimybę lengviau prieiti prie neišpasakytai vertingų istorijos turtų, sudėtų Radvilų archyve Kardinalijoje, o išsamiomis ir vi sapusiškomis mokslo žiniomis pagarsėjęs Pranciškus Malevskis, senosios Lietuvos Metrikos padalinio, priskirto Senato Trečiajam departamentui, viršininkas, mano medžiagos rinkiniams iš mi nėtos Metrikos parūpino gausių išrašų apie Vilnių. Negaliu taip pat nutylėti, kad gerbiamas grafas Adomas Chreptavičius, pri gimties apdovanotas paslaugumu ir palankumu visiems, kurie mokslo imasi, iš savo turtingos bibliotekos Ščiorsuose man nešė viską, ko tik reikėjo.
Raštininkas Mikola Panašiai 1524 metais, kaip patvirtina ta pati Lietuvos Met rika, XVI, 80, karalius priekaištavo Vilniaus magistratui: Kad nesutaria su bendruomene. Kad neišperka iš Vilniaus vaivados privilegijos už ben drus pinigus. Kad neturi gaisrui gesinti odinių kibirų, kirvių ir kablių. Kad trukdo skųstis karaliui. Už visa tai karalius baudžia šimto kapų grašių bauda.
Vilniaus mo netų kalykla, prižiūrima Ulriko Hozijaus, veikė vis energingiau ir karaliaus iždui teikė nemaža pajamų, kaip ma tyti iš Lietuvos maršalkos Chreptavičiaus ataskaitos52. Pa- 49 Daug sutarčių su tuo Onka yra Lie tuvos Metrikoje, V knygoje, prie 1505 metų. 50 Iki šiol Šv.
Lietuvos Metrika – tai Lietuvos didžiojo kunigaikščio raštinėje nuo XIV a. pabaigos iki 1794 m. susidaręs archyvas, apimantis visus LDK vardu siunčiamus ir gaunamus dokumentus. Didžiojo kunigaikščio raš- tinėje buvo saugomi ir į Lietuvos Metriką pateko ir valstybinio pobūdžio, ir atskiroms LDK sritims bei miestams skirtos privilegijos, bajorystės pa- tvirtinimo, įvairių žemėvaldos sandorių aktai, inventoriai, testamentai, teismų sprendimai, vietos ir tarptautinė korespondencija rusėnų, lotynų, vokiečių (Prūsijos ir Livonijos), arabų ir čekų kalbomis. Taigi Lietuvos Metrikos dokumentai – tai LDK politikos, visuomenės, ūkio, teisės, kul- tūros istorija, svarbiausias LDK istorijos šaltinis. Atsidūrusi Maskvoje ir iki šiol ten saugoma, ji tapo Lietuvos paveldo išbarstymo ar išgrobstymo simboliu, senosios Lietuvos valstybės likimo ženklu.
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Iš ne Kauno kilmės rašytinių šaltinių kompleksų XV-XVIII a. Kauno istorijai svarbiausia yra Lietuvos Metrika. Tai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerių ir pakancIerių žinioje buvęs jų raštinių archyvas.
1727 m. Kauno miestiečių prašymu ir Augusto II leidimu 1541 m. Žygimanto Senojo raštas, 1582 m. Stepono Batoro sprendimas, 1609 ir 1631 m. Zigmanto Vazos raštai buvo įrašyti į Lietuvos Metriką ir taip aktualizuoti.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
1727 m. Kauno miestiečių prašymu ir Augusto II leidimu 1541 m. Žygimanto Senojo raštas, 1582 m. Stepono Batoro sprendimas, 1609 ir 1631 m. Zigmanto Vazos raštai buvo įrašyti į Lietuvos Metriką ir taip aktualizuoti.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
