Santrauka
Šia kalba, LDK raštinėje susiformavusia alternatyva „bulgariškai“ raštijos tradicijai, ir surašyti reikšmingiausi to meto raštijos paminklai – Lietuvos Metrika, Lietuvos metraščiai ir Lietuvos Statutai. Kitą lietuvių vaidmens rusėnų visuomenėje aspektą slepia socialinė ekonominė sritis. Šios knygos įėjo į istoriją Lietuvos Metrikos vardu.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Šia kalba, LDK raštinėje susiformavusia alternatyva „bulgariškai“ raštijos tradicijai, ir surašyti reikšmingiausi to meto raštijos paminklai – Lietuvos Metrika, Lietuvos metraščiai ir Lietuvos Statutai. | c-001 | |
| t-002 Kitą lietuvių vaidmens rusėnų visuomenėje aspektą slepia socialinė ekonominė sritis. | c-002 | |
| t-003 Šios knygos įėjo į istoriją Lietuvos Metrikos vardu. | c-003 | |
| t-004 Lietuvos Metrika – tai Lietuvos didžiojo kunigaikščio raštinėje nuo XIV a. | c-004 | |
| t-005 Pagrindinė Lietuvos metrikos, o ir apskritai LDK rašto kalba buvo rusėnų – LDK stačiatikių (baltarusių ir ukrainiečių protėvių) kalba. | c-005 | |
| t-006 Balinskis dėkoja istorikams Ignui Danilavičiui ir Ig nui Onacevičiui už pagalbą istoriniais dokumentais, Pranciškui Malevskiui už gausius išrašus iš Lietuvos Metrikos. | c-006 | |
| t-007 Įgudęs lietuvių istorijos žinovas Ig nacas Onacevičius su retai sutinkamu palankumu atidavė man savo pastabas ir įdomias žinias, tam darbui pritinkančias. | c-007 | |
| t-008 Vilniaus mo netų kalykla, prižiūrima Ulriko Hozijaus, veikė vis energingiau ir karaliaus iždui teikė nemaža pajamų, kaip ma tyti iš Lietuvos maršalkos Chreptavičiaus ataskaitos52. | c-008 | |
| t-009 Raštininkas Mikola Panašiai 1524 metais, kaip patvirtina ta pati Lietuvos Met rika, XVI, 80, karalius priekaištavo Vilniaus magistratui: Kad nesutaria su bendruomene. | c-009 | |
| t-010 Liegnitz, Silezijoje 181 Lielupė 118 Lielvardė 187, 188 Liepona, upė 359 Lietuvių Dienos 27, 176 Lietuvių Istorijos Draugija Čikagoje 17 Lietuvių Profesorių Draugija Ameri koje 18 Lietuvių Tauta 207 Lietuvių Tautos Praeitis 71, 72, 73 Lietuvos Aidas 207. | c-010 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Šia kalba, LDK raštinėje susiformavusia alternatyva „bulgariškai“ raštijos tradicijai, ir surašyti reikšmingiausi to meto raštijos paminklai – Lietuvos Metrika, Lietuvos metraščiai ir Lietuvos Statutai.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Valdovo dvariškiai stačiatikiai, rašto išmokę stačiatikių vienuolynuo- se, kūrė valdovo raštinę. Vienuolynuose rašoma bulgarų kilmės slavų bažnytine kalba, o LDK raštinėje pradėjo formuotis rusėnų kalba. Šia kalba, LDK raštinėje susiformavusia alternatyva „bulgariškai“ raštijos tradicijai, ir surašyti reikšmingiausi to meto raštijos paminklai – Lie- tuvos Metrika, Lietuvos metraščiai ir Lietuvos Statutai. Taigi politinis lietuvių elitas – stačiatikiškos kultūros užsakovai. Vakarinė LDK dalis – tarp Vilniaus ir Lucko – tai ne tik LDK vizitinė kortelė, kurioje dėl re- prezentacijos bei artumo Krokuvai kurs rezidencijas didikai. Būtent čia, prie Bugo ir Narevo, susiformuos pagrindinis LDK javų ūkis, aprūpinęs
L I E T U V O S I S T O R I J A 40 grūdais pagrindinį Europos duonos uostą – Gdanską.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kitą lietuvių vaidmens rusėnų visuomenėje aspektą slepia socialinė ekonominė sritis.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Kitą lietuvių vaidmens rusėnų visuomenėje aspektą slepia socialinė ekonominė sritis. Atėję iš ryškią individualią alodinę nuosavybės struk- tūrą turinčios visuomenės lietuvių bajorai ir individualiai ūkininkaujan- tys valstiečiai skyrėsi nuo rytinių slavų. Pastarųjų erdvėje toliau į rytus (Maskvos valstybėje, vėliau Rusijoje) ryškėjo bendruomeninė žemėvalda, tačiau rusėnų žemėse, priklausiusiose Lenkijai ir Lietuvai, išplito vakarie- tiška ūkininkavimo ir nuosavybės forma – alodas (individualus valstiečių ūkis). Dėl šio pažangesnio ūkininkavimo ir nuosavybės santykių būdo neatsitiktinai į XV–XVI a. Lietuvos Metrikos rusėnų kalbą pateko ir buvo vartojamos net Ukrainoje lietuviškos tokios to meto ūkio sąvokos: dal- gio tipas „litovka“, dailidė („doilida“) ar jauja („jevje“), svirnas („sviren“), kluonas („klunia“), aruodas („orud“), priemenė („primen“). Pateko net lietuviškos „gerovės“ žodžiai: kumpis („kompa“) ar skilandis („skilond“).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Šios knygos įėjo į istoriją Lietuvos Metrikos vardu.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
XV–XVI a., intensyvė- jant valstybės vidaus gyvenimui, didėjant administraciniam šalies apara- tui, plėtėsi ir didžiojo kunigaikščio raštinė bei jos personalas. Raštininkai
1 skyrius • S E N O J I L I E T U VA 57 lydėjo didįjį kunigaikštį ir kelionėse, jų metu didžiojo kunigaikščio išduo- damus dokumentus grįžę įtraukdavo į raštinės knygas. Šios knygos įėjo į istoriją Lietuvos Metrikos vardu. Raštinėje sukurti ir kiti LDK raštijos pa- minklai – Statutai ir metraščiai, o pirmieji literatai, pavyzdžiui, Mykolas Lietuvis, buvo raštininkai. Plečiantis centrinės valdžios funkcijoms, pirmojoje XV a. pusėje įsteigtos LDK kanclerio (kanceliarijos viršininko) pareigos, jam pavesta prižiūrėti Lietuvos Metriką. Šis pareigūnas saugojo valstybės antspaudus, prižiūrėjo, kad didžiojo kunigaikščio kanceliarijoje nebūtų parengtas joks raštas, prieštaraująs valstybės įstatymams. Atskira LDK raštinė, prižiūri- ma Lietuvos kanclerio, išliko ir po Liublino unijos 1569 m.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Lietuvos Metrika – tai Lietuvos didžiojo kunigaikščio raštinėje nuo XIV a.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Lietuvos Metrika – tai Lietuvos didžiojo kunigaikščio raštinėje nuo XIV a. pabaigos iki 1794 m. susidaręs archyvas, apimantis visus LDK vardu siunčiamus ir gaunamus dokumentus. Didžiojo kunigaikščio raš- tinėje buvo saugomi ir į Lietuvos Metriką pateko ir valstybinio pobūdžio, ir atskiroms LDK sritims bei miestams skirtos privilegijos, bajorystės pa- tvirtinimo, įvairių žemėvaldos sandorių aktai, inventoriai, testamentai, teismų sprendimai, vietos ir tarptautinė korespondencija rusėnų, lotynų, vokiečių (Prūsijos ir Livonijos), arabų ir čekų kalbomis. Taigi Lietuvos Metrikos dokumentai – tai LDK politikos, visuomenės, ūkio, teisės, kul- tūros istorija, svarbiausias LDK istorijos šaltinis. Atsidūrusi Maskvoje ir iki šiol ten saugoma, ji tapo Lietuvos paveldo išbarstymo ar išgrobstymo simboliu, senosios Lietuvos valstybės likimo ženklu.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Pagrindinė Lietuvos metrikos, o ir apskritai LDK rašto kalba buvo rusėnų – LDK stačiatikių (baltarusių ir ukrainiečių protėvių) kalba.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
Pagrindinė Lietuvos metrikos, o ir apskritai LDK rašto kalba buvo ru- sėnų – LDK stačiatikių (baltarusių ir ukrainiečių protėvių) kalba. Tai lėmė spartus raštijos poreikių didėjimas Vytauto laikais. Lietuvių kalba raštijos tradicijų nebuvo sukūrusi, o stačiatikiai valdiniai jau turėjo kelių šimtmečių bažnytinę rašto tradiciją nuo Kijevo Rusios laikų. LDK stačiatikių vienuo- lynuose rašyta bulgarų kilmės slavų bažnytine kalba, o LDK raštinėje pra- dėjo formuotis rašto tradicija, kuri skyrėsi nuo minėtos bažnytinės kalbos. Aiškiai ją skyrė amžininkai. Rusėnų / baltarusių spaustuvininkas Bazilijus Ciapinskis antrojoje XVI a. pusėje netgi spausdino raštus dviem stulpeliais: viename viena kalba, kitame – kita. Ji kartais vadinama „vakarų rusų“, kar- tais „senąja ukrainiečių“, kartais – „senąja baltarusių“, o Lietuvoje – „LDK slavų kanceliarine“ kalba (nors ji išėjo ir už kanceliarijos, ir už LDK ribų – į Lenkiją bei Vengriją, ir, svarbiausia, skyrėsi nuo kitų LDK slavų – lenkų kalbos). Joje iš pradžių XV a. pradžioje būta daugiau „ukrainizmų“, vėliau – „baltarusizmų“. Amžininkai Maskvos rusai ją aiškiai skyrė ir vadino „lietu-
L I E T U V O S I S T O R I J A 58 vių“ kalba, nes Maskvos valstybėje iki pat XVII–XVIII a. slavų bažnytinė kalba buvo vienintelė. Šiandien ši Lietuvos Metrikos kalba pavadinama net „senalietuvių“. Tai istorinis požiūris. Filologų manymu, LDK raštinėse vyravusią raštijos kalbą reikėtų vadinti rusėnų kalba, o rusėnais – LDK ir Lenkijos valstybėse gyvenusius rytų slavus. Juk pusė senosios Kijevo Ru- sios valstybės pateko į Lietuvos ir Lenkijos sudėtį, ir nuo XIV a. senrusių bajorijos, kunigaikščių savimonė buvo veikiama šiose valstybėse vykstan- čių procesų. XVI a. rusėnai pasijuto visai atskira tauta, kitokia nei Mas- kvos valstybės rusai. LDK rytų slavai Rusijos žmones vadino maskvėnais, o maskvėnai savo ruožtu LDK rytų slavus – lietuviais. Patys LDK slavai save vadino rusais, save suvokė kaip vieną etninę grupę, o Lietuvos valdovą laikė savu valdovu. Taigi rusėnai atsiskyrė nuo Rusijos rusų. Tik XVII a. rusėnai skilo į dvi tautas: ukrainiečius – pietuose ir baltarusius – šiaurėje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Balinskis dėkoja istorikams Ignui Danilavičiui ir Ig nui Onacevičiui už pagalbą istoriniais dokumentais, Pranciškui Malevskiui už gausius išrašus iš Lietuvos Metrikos.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Veikalo pra tarmėje M. Balinskis dėkoja istorikams Ignui Danilavičiui ir Ig nui Onacevičiui už pagalbą istoriniais dokumentais, Pranciškui Malevskiui už gausius išrašus iš Lietuvos Metrikos. P. Malev- skis buvo Lietuvos Metrikos padalinio prie Senato Trečiojo De partamento vadovas ir tiesioginis istoriko S. Daukanto viršinin kas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Įgudęs lietuvių istorijos žinovas Ig nacas Onacevičius su retai sutinkamu palankumu atidavė man savo pastabas ir įdomias žinias, tam darbui pritinkančias.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Įgudęs lietuvių istorijos žinovas Ig nacas Onacevičius su retai sutinkamu palankumu atidavė man savo pastabas ir įdomias žinias, tam darbui pritinkančias. Moks lininkui ir gerbiamam bičiuliui Mikalojui Malinovskiui dėkingas už galimybę lengviau prieiti prie neišpasakytai vertingų istorijos turtų, sudėtų Radvilų archyve Kardinalijoje, o išsamiomis ir vi sapusiškomis mokslo žiniomis pagarsėjęs Pranciškus Malevskis, senosios Lietuvos Metrikos padalinio, priskirto Senato Trečiajam departamentui, viršininkas, mano medžiagos rinkiniams iš mi nėtos Metrikos parūpino gausių išrašų apie Vilnių. Negaliu taip pat nutylėti, kad gerbiamas grafas Adomas Chreptavičius, pri gimties apdovanotas paslaugumu ir palankumu visiems, kurie mokslo imasi, iš savo turtingos bibliotekos Ščiorsuose man nešė viską, ko tik reikėjo.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vilniaus mo netų kalykla, prižiūrima Ulriko Hozijaus, veikė vis energingiau ir karaliaus iždui teikė nemaža pajamų, kaip ma tyti iš Lietuvos maršalkos Chreptavičiaus ataskaitos52.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vilniaus mo netų kalykla, prižiūrima Ulriko Hozijaus, veikė vis energingiau ir karaliaus iždui teikė nemaža pajamų, kaip ma tyti iš Lietuvos maršalkos Chreptavičiaus ataskaitos52. Pa- 49 Daug sutarčių su tuo Onka yra Lie tuvos Metrikoje, V knygoje, prie 1505 metų. 50 Iki šiol Šv.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Raštininkas Mikola Panašiai 1524 metais, kaip patvirtina ta pati Lietuvos Met rika, XVI, 80, karalius priekaištavo Vilniaus magistratui: Kad nesutaria su bendruomene.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Raštininkas Mikola Panašiai 1524 metais, kaip patvirtina ta pati Lietuvos Met rika, XVI, 80, karalius priekaištavo Vilniaus magistratui: Kad nesutaria su bendruomene. Kad neišperka iš Vilniaus vaivados privilegijos už ben drus pinigus. Kad neturi gaisrui gesinti odinių kibirų, kirvių ir kablių. Kad trukdo skųstis karaliui. Už visa tai karalius baudžia šimto kapų grašių bauda.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Liegnitz, Silezijoje 181 Lielupė 118 Lielvardė 187, 188 Liepona, upė 359 Lietuvių Dienos 27, 176 Lietuvių Istorijos Draugija Čikagoje 17 Lietuvių Profesorių Draugija Ameri koje 18 Lietuvių Tauta 207 Lietuvių Tautos Praeitis 71, 72, 73 Lietuvos Aidas 207.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Liegnitz, Silezijoje 181 Lielupė 118 Lielvardė 187, 188 Liepona, upė 359** Lietuvių Dienos 27, 176 Lietuvių Istorijos Draugija Čikagoje 17 Lietuvių Profesorių Draugija Ameri koje 18 Lietuvių Tauta 207 Lietuvių Tautos Praeitis 71, 72, 73 Lietuvos Aidas 207, 210, 343 Lietuvos Brasta 30, 246, 250, 296, 302, 366, ir. Brasta Lietuvos Herodotas (Stryjkovskis) 46 Lietuvos Istoriografija 17 Lietuvos-Lenkijos padalinimas 4, 5 Lietuvos Metraštis 43, 45, 46, 77, 93, 154, 155, 181, 182, 214, 215, 217, 246, 248, 270, 281, 314, 379 Lietuvos Metrika 53, 86, 379 Lietuvos Praeitis 204 Lietuvos Statutas 24, 45, 63, 71, 79, 87, 88, 129, 131, 136, 293, 300 Lietuvos žinios **69 Lijono bžn****_.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |