Pranciškus Malevskis iš senosios Lietuvos Metrikos Balinskio medžiagai parūpino gausių išrašų apie Vilnių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 27
Įgudęs lietuvių istorijos žinovas Ignacas Onacevičius su retai sutinkamu palankumu atidavė man savo pastabas ir įdomias žinias, tam darbui pritinkančias. Mokslininkui ir gerbiamam bičiuliui Mikalojui Malinovskiui dėkingas už galimybę lengviau prieiti prie neišpasakytai vertingų istorijos turtų, sudėtų Radvilų archyve Kardinalijoje, o išsamiomis ir visapusiškomis mokslo žiniomis pagarsėjęs Pranciškus Malevskis, senosios Lietuvos Metrikos padalinio, priskirto Senato Trečiajam departamentui, viršininkas, mano medžiagos rinkiniams iš minėtos Metrikos parūpino gausių išrašų apie Vilnių. Negaliu taip pat nutylėti, kad gerbiamas grafas Adomas Chreptavičius, prigimties apdovanotas paslaugumu ir palankumu visiems, kurie mokslo imasi, iš savo turtingos bibliotekos Ščiorsuose man nešė viską, ko tik reikėjo.
1524 m. Lietuvos Metrika patvirtina karaliaus priekaištus Vilniaus magistratui dėl nesutarimų su bendruomene.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 319
Raštininkas Mikola Panašiai 1524 metais, kaip patvirtina ta pati Lietuvos Metrika, XVI, 80, karalius priekaištavo Vilniaus magistratui: Kad nesutaria su bendruomene. Kad neišperka iš Vilniaus vaivados privilegijos už bendrus pinigus. Kad neturi gaisrui gesinti odinių kibirų, kirvių ir kablių. Kad trukdo skųstis karaliui. Už visa tai karalius baudžia šimto kapų grašių bauda.
Vilniaus monetų kalykla, prižiūrima Ulriko Hozijaus, teikė nemaža pajamų karaliaus iždui.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 252
Vilniaus monetų kalykla, prižiūrima Ulriko Hozijaus, veikė vis energingiau ir karaliaus iždui teikė nemaža pajamų, kaip matyti iš Lietuvos maršalkos Chreptavičiaus ataskaitos52. Pa- 49 Daug sutarčių su tuo Onka yra Lietuvos Metrikoje, V knygoje, prie 1505 metų. 50 Iki šiol Šv.
Lietuvos Metrika buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio raštinėje nuo XIV a. pabaigos iki 1794 m. susidaręs archyvas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 57
Lietuvos Metrika – tai Lietuvos didžiojo kunigaikščio raštinėje nuo XIV a. pabaigos iki 1794 m. susidaręs archyvas, apimantis visus LDK vardu siunčiamus ir gaunamus dokumentus. Didžiojo kunigaikščio raštinėje buvo saugomi ir į Lietuvos Metriką pateko ir valstybinio pobūdžio, ir atskiroms LDK sritims bei miestams skirtos privilegijos, bajorystės patvirtinimo, įvairių žemėvaldos sandorių aktai, inventoriai, testamentai, teismų sprendimai, vietos ir tarptautinė korespondencija rusėnų, lotynų, vokiečių (Prūsijos ir Livonijos), arabų ir čekų kalbomis. Taigi Lietuvos Metrikos dokumentai – tai LDK politikos, visuomenės, ūkio, teisės, kultūros istorija, svarbiausias LDK istorijos šaltinis. Atsidūrusi Maskvoje ir iki šiol ten saugoma, ji tapo Lietuvos paveldo išbarstymo ar išgrobstymo simboliu, senosios Lietuvos valstybės likimo ženklu.
Kauno istorijai svarbiausia yra Lietuvos Metrika.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 26
Iš ne Kauno kilmės rašytinių šaltinių kompleksų XV-XVIII a. Kauno istorijai svarbiausia yra Lietuvos Metrika. Tai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerių ir pakancIerių žinioje buvęs jų raštinių archyvas.
1727 m. Kauno miestiečių prašymu ir Augusto II leidimu 1541 m. Žygimanto Senojo raštas, 1582 m. Stepono Batoro sprendimas, 1609 ir 1631 m. Zigmanto Vazos raštai buvo įrašyti į Lietuvos Metriką ir taip aktualizuoti.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 217
1727 m. Kauno miestiečių prašymu ir Augusto II leidimu 1541 m. Žygimanto Senojo raštas, 1582 m. Stepono Batoro sprendimas, 1609 ir 1631 m. Zigmanto Vazos raštai buvo įrašyti į Lietuvos Metriką ir taip aktualizuoti.
Degtinė neretai minima Lietuvos Metrikos aktuose, o XVI a. LDK ją pradėta gaminti iš vietinių žaliavų.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XVI amžiuje
PDF 10
Be alaus, smuklėse ypač daug buvo parduodama ir degtinės146, kuri neretai minima ir Lietuvos Metrikos aktuose147. Būtent aptariamuoju laikotarpiu LDK buvo sužinota šio gėrimo varymo paslaptis ir ją imta gaminti iš vietinių žaliavų148.
Lietuvos Metrika priklauso LDK raštinėje susiformavusiai alternatyviai raštijos tradicijai.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 36
LDK raštinėje susiformavusi alternatyvi raštijos tradicija apėmė ne tik kanceliarijos raštus – Lietuvos Metriką, bet ir ja rašyti Lietuvos metraščiai bei Lietuvos Statutai, taip pat net įvairių vėlesnių XVI–XVII a. bažnytinių tekstų pratarmės ir intarpai.
Lietuvos Metrikos knygos įėjo į istoriją Lietuvos Metrikos vardu.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 148
Šios knygos įėjo į istoriją Lietuvos Metrikos vardu.
Lietuvos Metrika yra Lietuvos didžiojo kunigaikščio raštinės archyvas.
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.
PDF 98
Kitaip reikalas atrodo skaitant Lietuvos didžiojo kunigaikščio raštinės archyve, vadinamoje „Lietuvos Metrikoje", įrašytą 1562 m. rugsėjo 24 d. valdovo Žygimanto Augusto atsakymą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Ponų tarybos nariams ir visai didžiojo etmono vadovaujamai bajorų kariuomenei.
Vienoje Lietuvos Metrikos knygoje yra keliolika įrašų apie 1518–1520 m. įkeitimo būdu pasiskolintas sumas karo reikmėms.
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.
PDF 169
Tik vienoje „Lietuvos Metrikos" knygoje yra keliolika įrašų, kurie liudija, kad 1518-1520 m. valdovas ir Ponų taryba valstybės reikmėms įkeitimo būdu pasiskolino per 12 000 kapų grašių.
Lietuvos Metrikoje užfiksuoti valdovo įgaliojimai ieškoti pinigų karo reikmėms.
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.
PDF 167
„Lietuvos Metrikoje" vėl rasime įrašytą Žygimanto Augusto vardu duotą įgaliojimą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės iždininkui Mikalojui Naruševičiui ieškoti savoje ar svetimoje valstybėje, pas bet kurio luomo žmones pinigų, reikalingų karo su Švedija ir Maskva reikmėms, iždui paskolinti.