Jos puslapiuose spausdinti straipsniai, pavadinti Laiškais nuo Kražantės upės kranto, - tai ver tingas istorinis šaltinis, padedantis suprasti visuomeninį-kultūrinį pagyvėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje penktame-šeštame XIX a. Balinskis, lyg ir pri simindamas savo jaunystės metus „nenaudėlių" draugijoje šia me Varšuvos laikraštyje pradėjo spausdinti Laiškus, kuriuose nagrinėjo aktualias Lietuvos kultūrinio gyvenimo problemas. Kita vertus, Laiškuose galima užtikti ano meto žemaičių ir lietuvių kultūrinio gyvenimo realijų.
sukilimo klestėjusį Vilniaus universitetą. M. Balinskis, lyg ir pri\nsimindamas savo jaunystės metus „nenaudėlių\" draugijoje šia\nme Varšuvos laikraštyje pradėjo spausdinti Laiškus, kuriuose \nnagrinėjo aktualias Lietuvos kultūrinio gyvenimo problemas.
Svarbu, kad tik vaizduotės ir falšo gangrena nesunai\nkintų mūsų istorijos pagrindo, o išmonė nebūtų laikoma tiesa, - \no tai mėginama jau daryti\"13. Kita vertus, Laiškuose galima užtikti \nano meto žemaičių ir lietuvių kultūrinio gyvenimo realijų. „Taip \npat žemaičių - lietuvių literatūrai nusipelnė savo paskutiniais\nXIV\n\n## Puslapis 15\n\ndarbais kunigai Tatarė, Rajūnas, Kitkevičius, Žemaičių kated\nros prelatas Kasakauskis; švento atminimo kunigas Čerskis, Ju- \nzumavičius, Žemaitijos Deotimos brolis kunigas Praniauskas ir \n1.
„Laiškai nuo Kražantės upės kranto“ padeda suprasti XIX a. penktojo ir šeštojo dešimtmečių visuomeninį ir kultūrinį pagyvėjimą Lenkijoje bei Lietuvoje.
Įdomi M. Balinskio publicistinės literatūros dalis yra Gazeta \nWarszawska (Varšuvos laikraštis). Jos puslapiuose spausdinti \nstraipsniai, pavadinti Laiškais nuo Kražantės upės kranto, - tai ver\ntingas istorinis šaltinis, padedantis suprasti visuomeninį-kultū- \nrinį pagyvėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje penktame-šeštame XIX a. \ndešimtmetyje.