Lietuvos istorijos žinių lobynas
saltinis
3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–3 iš 3 rodomų įrašų
Michałas Balińskis Varšuvos laikraštyje pradėjo spausdinti „Laiškus nuo Kražantės upės kranto“ apie Lietuvos kultūrinio gyvenimo problemas.
PDF 14
sukilimo klestėjusį Vilniaus universitetą. M. Balinskis, lyg ir pri\nsimindamas savo jaunystės metus „nenaudėlių\" draugijoje šia\nme Varšuvos laikraštyje pradėjo spausdinti Laiškus, kuriuose \nnagrinėjo aktualias Lietuvos kultūrinio gyvenimo problemas.
„Laiškuose nuo Kražantės upės kranto“ minima ano meto žemaičių ir lietuvių kultūrinio gyvenimo realijų.
PDF 14-15
Svarbu, kad tik vaizduotės ir falšo gangrena nesunai\nkintų mūsų istorijos pagrindo, o išmonė nebūtų laikoma tiesa, - \no tai mėginama jau daryti\"13. Kita vertus, Laiškuose galima užtikti \nano meto žemaičių ir lietuvių kultūrinio gyvenimo realijų. „Taip \npat žemaičių - lietuvių literatūrai nusipelnė savo paskutiniais\nXIV\n\n## Puslapis 15\n\ndarbais kunigai Tatarė, Rajūnas, Kitkevičius, Žemaičių kated\nros prelatas Kasakauskis; švento atminimo kunigas Čerskis, Ju- \nzumavičius, Žemaitijos Deotimos brolis kunigas Praniauskas ir \n1.
„Laiškai nuo Kražantės upės kranto“ padeda suprasti XIX a. penktojo ir šeštojo dešimtmečių visuomeninį ir kultūrinį pagyvėjimą Lenkijoje bei Lietuvoje.
PDF 14
Įdomi M. Balinskio publicistinės literatūros dalis yra Gazeta \nWarszawska (Varšuvos laikraštis). Jos puslapiuose spausdinti \nstraipsniai, pavadinti Laiškais nuo Kražantės upės kranto, - tai ver\ntingas istorinis šaltinis, padedantis suprasti visuomeninį-kultū- \nrinį pagyvėjimą Lenkijoje ir Lietuvoje penktame-šeštame XIX a. \ndešimtmetyje.