Ksavero Bogušo studija apie lietuvių tautos ir kalbos pradžią
3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Narbutas Ksavero Bogušo išverstą Ovidijaus „Metamorfozių“ II knygos 1–30 eilučių fragmentą laiko bandymu kurti gryna lietuvių kalba ir tiksliai perteikti originalo metrą. Narbutas rašo, kad pirmą kartą paėmęs Ksavero Bogušo studiją į rankas ypač susidomėjo joje pateiktomis eilėmis. Lietuvių kalba, šiandien vartojama Žemaitijoje; imta iš Ksavero Bogušo (p. 109): Tawié musu, kuris esi Dangosié; szweskis wardas tawa; atèik karaliste tawa; buk walia tawa, keip dangoj, teip ir ant žeme.
Narbutas Ksavero Bogušo išverstą Ovidijaus „Metamorfozių“ II knygos 1–30 eilučių fragmentą laiko bandymu kurti gryna lietuvių kalba ir tiksliai perteikti originalo metrą.
Bandymas kurti gryna lietuvių kalba: Ovidijaus „Metamorfozių“ fragmentas (II knygos 1-30 ei lutės), kurį išvertė Ksaveras Bogušas, tiksliai perteikdamas ori ginalo eilių metrą. Čia ir skambumas, ilgumas, ir tas kerintis kalbos grožis, kurio nesugebėtų pamėgdžioti jokia iš dabar gy vuojančių Europos kalbų . 30 30 Šių eilių proga negaliu neprisiminti tokio atsitikimo.
30 30 Šių eilių proga negaliu neprisiminti tokio atsitikimo. Kai pir mą sykį paėmiau į rankas švento atminimo Ksavero Bogušo studiją, šios eilės smarkiai patraukė mano dėmesį. Skaičiau jas savo tarnams lietuviams, jie klausėsi su dideliu malonumu, sakydami, kad, jų iš manymu, harmoningas žodžių skambesys perteiktas nuostabiai.
Lietuvių kalba, šiandien vartojama Žemaitijoje; imta iš Ksavero Bogušo (p. 109): Tawié musu, kuris esi Dangosié; szweskis wardas tawa; atèik karaliste tawa; buk walia tawa, keip dangoj, teip ir ant žeme.
Duona nusu dieniszka duok mums szen- diena, atlejsk mus musu kalties, kajp mes atlejdiam sawiemus kaltemus; Ne duok mus west i pikta pagundyma, bet gelbek mus nu pikto. Lietuvių kalba, šiandien vartojama Žemaitijoje; imta iš Ksavero Bogušo (p. 109): Tawié musu, kuris esi Dangosié; szweskis wardas tawa; atèik karaliste tawa; buk walia tawa, keip dangoj, teip ir ant žeme. Donu musu wisudienu dok mums szinderi, ir atlajsk mus musu kalties, keip ir mes atlaudziem sawiemis kahiemìs; ir ne wesk mus in pagundima, bet ižgialbek mus no pikta.