Šaltinis

Ksavero Bogušo studija apie lietuvių tautos ir kalbos pradžią

3 teiginiai6 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 3 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

1–3 iš 3 teiginių

t-001vidutinis

Narbutas Ksavero Bogušo išverstą Ovidijaus „Metamorfozių“ II knygos 1–30 eilučių fragmentą laiko bandymu kurti gryna lietuvių kalba ir tiksliai perteikti originalo metrą.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 449

Bandymas kurti gryna lietuvių kalba: Ovidijaus „Metamorfozių“ fragmentas (II knygos 1-30 eilutės), kurį išvertė Ksaveras Bogušas, tiksliai perteikdamas originalo eilių metrą. Čia ir skambumas, ilgumas, ir tas kerintis kalbos grožis, kurio nesugebėtų pamėgdžioti jokia iš dabar gyvuojančių Europos kalbų . 30 30 Šių eilių proga negaliu neprisiminti tokio atsitikimo.

t-002vidutinis

Narbutas rašo, kad pirmą kartą paėmęs Ksavero Bogušo studiją į rankas ypač susidomėjo joje pateiktomis eilėmis.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 449

30 30 Šių eilių proga negaliu neprisiminti tokio atsitikimo. Kai pirmą sykį paėmiau į rankas švento atminimo Ksavero Bogušo studiją, šios eilės smarkiai patraukė mano dėmesį. Skaičiau jas savo tarnams lietuviams, jie klausėsi su dideliu malonumu, sakydami, kad, jų išmanymu, harmoningas žodžių skambesys perteiktas nuostabiai.

t-003vidutinis

Lietuvių kalba, šiandien vartojama Žemaitijoje; imta iš Ksavero Bogušo (p. 109): Tawié musu, kuris esi Dangosié; szweskis wardas tawa; atèik karaliste tawa; buk walia tawa, keip dangoj, teip ir ant žeme.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 449

Duona nusu dieniszka duok mums szendiena, atlejsk mus musu kalties, kajp mes atlejdiam sawiemus kaltemus; Ne duok mus west i pikta pagundyma, bet gelbek mus nu pikto. Lietuvių kalba, šiandien vartojama Žemaitijoje; imta iš Ksavero Bogušo (p. 109): Tawié musu, kuris esi Dangosié; szweskis wardas tawa; atèik karaliste tawa; buk walia tawa, keip dangoj, teip ir ant žeme. Donu musu wisudienu dok mums szinderi, ir atlajsk mus musu kalties, keip ir mes atlaudziem sawiemis kahiemìs; ir ne wesk mus in pagundima, bet ižgialbek mus no pikta.