Johanno Voigto Prūsijos istorija

Santrauka

Narbutas Voigto Prūsijos istoriją apibūdino kaip aštuonių tomų veikalą, paremtą Karaliaučiuje sukauptais kryžiuočių dokumentais ir kronikomis. Narbutas rašė, kad kryžiuočiai į Polesę įsiveržė laikydami ją senąja Prūsijos provincija ir kaltindami Kujavijos kunigaikštį sulaužius sutartį. 1242–1253 m. klajojusi grupė tarp Mazovijos, Prūsijos ir Lietuvos lengvino su vokiečiais kariavusių lietuvių ryšius su Pamariu ir Prūsija.

Teiginiai

Teiginys
▸Rodyti citatast-001 Narbutas Voigto Prūsijos istoriją apibūdino kaip aštuonių tomų veikalą, paremtą Karaliaučiuje sukauptais kryžiuočių dokumentais ir kronikomis.
▸Rodyti citatast-003 Narbutas rašė, kad kryžiuočiai į Polesę įsiveržė laikydami ją senąja Prūsijos provincija ir kaltindami Kujavijos kunigaikštį sulaužius sutartį.
▸Rodyti citatast-004 1242–1253 m. klajojusi grupė tarp Mazovijos, Prūsijos ir Lietuvos lengvino su vokiečiais kariavusių lietuvių ryšius su Pamariu ir Prūsija.

Citatos

• id: c-174578 citata_originali: | Mokytos plunksnos dirbo ir dabar darbuojas i prie jų istorijos: Kocebus* parašė senovės Prūsų istoriją, pelniusią didelį pripažinimą; mokslingasis ponas Foi’gtas** baigia išleisti paskutinius pilnos tos pačios istorijos tomus, kurių bus astuoni; šis visiškai už­ baigtas veikalas savo verte pranoksta visus lig tol žino­ mus todėl, kad jis remiasi kryžiuočių dokumentais ir kro­ nikomis, o jie yra iš visur sukaupti Karaliaučiuje. Šie šaltiniai mokslininkams buvo žinomi: mūsų rusiškieji se­ novės tyrėjai netgi padarė išsamiai ir tvarkingai surink­ tų, reikalingų ištraukų atsargas, o ponas Foigtas pats nepaprastu savo darbštumu, genialumu ir talentais at­ skleidė jų turtingumą ir parodė retą jų panaudojimo pa­ vyzdį; citavimo tikslumo, sveikos kritikos, dalyko, mokslų ir kalbų išmanymo atžvilgiu tai tikrai įžymus autorius. Be to, Rusijos valstybės vakarinėse vokiečių gubernijose steigiasi draugijos, pluša mokslininkai, žadėdami naujų šiaurinių kraštų istorijos vaisių. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-191696

• id: c-174580 citata_originali: | Taip 133

  Puslapis 131

  pat iš nelaisvės išvadavo daug krikščionių ir, iškilmingai padėkojęs Dievui už pagalbą šiame kare, šlovingai grįžo į savo žemelę, sekdamas pėdomis savo tėvo, didžiojo Ro­ mano, kurio pagonys bijojo kaip liūto, o poloviečiai jo vardu gąsdindavo savo vaikus. 131 Dėl šios priežasties vėl įniršę kryžiuočiai, įsivaizduo­ dami Polesę nuo seno esant ¡senovės Prūsijos provinciją ir manydami visuomet buvę jos valdovai, taip pat kad sudarytą sutartį su Kujavijos kunigaikščiu jis pats su­ laužęs, nors patys jos nėmaž nevykdė, nes, pažadėję grą­ žinti kunigaikščiui pusę Liubavo žemės, pažado neištesė­ jo, labai įnirtingai įsiveržė į Polesę, persikėlė per Narevo upę, visur sėdami mirtį ir niokodami. Jotvingiai mikliai išsislapstė savo miškuose arba traukėsi Vyslos link pas kunigaikštį Kazimierą ir būriais krikštijosi1. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-191698

• id: c-174805 citata_originali: | 126

  Puslapis 124

  čius; jie kovodavo ir su vėliavomis Pamario kunigaikščio Sventopelko, kai šis kovėsi su prūsais prieš kryžiuočius. Tai jie, klajodami tarp Mazovijos, Prūsijos ir Lietuvos net ligi Drevantos pelkių, lengvino kariaujančių su vo­ kiečiais lietuvių ryšius su Pamariu ir Prūsija. Tai vyko su tam tikromis pertraukomis 1242—1253 metais1. statusas: verified teiginio_tipas: faktas patikimumo_lygis: vidutinis patikimumo_saltinis: ai pagrindzia:

  • t-191923