Šaltinis

Jadvygos laiškas Vytautui

1 teiginys1 įrašas0 ryšių

Gana grėsmingai įsiliepsnojo pirmieji nesuta­ rimai tarp abiejų tautų (1398 m.); pati karalienė Jadvyga juos bus užtraukusi: mat parašė laišką Vytautui prašydama išmomiestų, kuriuos reikėtų saugoti.] - Šitas, nepalankus lietuvių atžvilgiu palyginimas su.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

1398 m. karalienė Jadvyga laišku prašė Vytauto mokėti činšą, priklausantį jai iš Lietuvos.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau tas kelias Lietuvos sostinės patirtas sėkmes (1398 m.) temdė neramumai, grėsę ne tik iš kryžiuočių, bet ir per Vytauto vaidus su Jogaila, ir dar ne visai suderintus Lietuvos ir Lenkijos interesus. Gana grėsmingai įsiliepsnojo pirmieji nesutarimai tarp abiejų tautų (1398 m.); pati karalienė Jadvyga juos bus užtraukusi: mat parašė laišką Vytautui prašydama išmomiestų, kuriuos reikėtų saugoti.]* Šitas, nepalankus lietuvių atžvilgiu palyginimas su totoriais gal persūdytas, tačiau negalima būtų nuginčyti, kad totoriai, Vytauto Lietuvoje įkurdinti, net iki mūsų laikų garsūs nepriekaištinga dora, narsa ir prieraišumu savo naujai tėvynei. Jų daugybę su visomis šeimomis į šiuos kraštus turėjo būti atkėlęs šaunus pergalingas karys Vytautas; be jų pagrindinės gyvenvietės prie Vokės upės, be tų, kurie įsikūrė mieste ir kurie apsigyveno vietovėje, vadintoje Nemėžiu, per mylią nuo Vilniaus į rytus, daug jų įsikūrė pavietuose: Lydos, Ašmenos ir Naugarduko ir iš tiesų nėra valdos, ypač pasakytina tai apie Vilniaus, Trakų ir Naugarduko pavietus, kur iki šiolei nebūtų išlikę totorių buveinių pėdsakų pavadinimuose: Totoriškės, Totorių kapinės ir 1.1. Seniau totoriai vertėsi audinių ir siūlų prekyba. Dabar Lietuvos totoriai praturtėję, iš tiesų visi tarnauja kariuomenėje, specialiuose raitininkų, vadinamuosiuose totorių ulonų pulkuose, kiti yra tarnautojai, o vargingesni dirba pas privačius asmenis arba turi menkus žemės plotelius, po tėvų mirties paveldėtus. Totorių gyvenviečių pradžią Lietuvoje ir Voluinėje bei tolesnį jų likimą plačiau aprašo: C z a c k i O Litewskich i Polskich prawach, T. Il, p. 137 sqq.* Cituojama pagal Mykolas Lietuvis. Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius, vertė M. Ročka. Vilnius, 1966, p. 39. 63 Tolesniuose mūsų istorijos pasakojimuose plačiau išdėstysime apie tą totorių gyvenamą miesto dalį; prie Vokės, be kitų totorių, buvo apsigyvenę 40 brolių, todėl iki šios dienos ta gyvenvietė vadinama Sorok Tatary, iš rusų k. išvertus reiškia - Keturiasdešimties Totorių kaimas. Apie tai yra rašęs Mykolas L i e t u v i s, p. 28. 144 ## Puslapis 161 Il KNYGA keti činšą, kuris jai iš Lietuvos priklausantis, kadangi šis kraštas karaliaus Vladislovo Jogailos jai atiduotas kaip vestuvinė dovana.
Visi teiginiai ir įrodymai (1 teiginiai, 1 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)—11