saltinis

Jadvygos laiškas Vytautui

1 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 1 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–1 iš 1 rodomų įrašų

t-001vidutinis

1398 m. karalienė Jadvyga laišku prašė Vytauto mokėti činšą, priklausantį jai iš Lietuvos.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 160-161

Tačiau tas kelias Lietuvos sostinės patirtas sėkmes (1398 m.) temdė neramumai, grėsę ne tik iš kryžiuočių, bet ir per Vytau­ to vaidus su Jogaila, ir dar ne visai suderintus Lietuvos ir Len­ kijos interesus. Gana grėsmingai įsiliepsnojo pirmieji nesuta­ rimai tarp abiejų tautų (1398 m.); pati karalienė Jadvyga juos bus užtraukusi: mat parašė laišką Vytautui prašydama išmo- miestų, kuriuos reikėtų saugoti.]* - Šitas, nepalankus lietuvių atžvilgiu palyginimas su totoriais gal persū­ dytas, tačiau negalima būtų nugin­ čyti, kad totoriai, Vytauto Lietuvoje įkurdinti, net iki mūsų laikų garsūs nepriekaištinga dora, narsa ir prie­ raišumu savo naujai tėvynei. Jų dau­ gybę su visomis šeimomis į šiuos kraštus turėjo būti atkėlęs šaunus pergalingas karys Vytautas; be jų pa­ grindinės gyvenvietės prie Vokės upės, be tų, kurie įsikūrė mieste ir kurie apsigyveno vietovėje, vadinto­ je Nemėžiu, per mylią nuo Vilniaus į rytus, daug jų įsikūrė pavietuose: Lydos, Ašmenos ir Naugarduko ir iš tiesų nėra valdos, ypač pasakyti­ na tai apie Vilniaus, Trakų ir Nau­ garduko pavietus, kur iki šiolei ne­ būtų išlikę totorių buveinių pėdsakų pavadinimuose: Totoriškės, Totorių kapinės ir 1.1. Seniau totoriai vertėsi audinių ir siūlų prekyba. Dabar Lie­ tuvos totoriai praturtėję, iš tiesų visi tarnauja kariuomenėje, specialiuose raitininkų, vadinamuosiuose totorių ulonų pulkuose, kiti yra tarnautojai, o vargingesni dirba pas privačius as­ menis arba turi menkus žemės plo­ telius, po tėvų mirties paveldėtus. To­ torių gyvenviečių pradžią Lietuvoje ir Voluinėje bei tolesnį jų likimą pla­ čiau aprašo: C z a c k i O Litewskich i Polskich prawach, T. Il, p. 137 sqq.* Cituojama pagal Mykolas Lietuvis. Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius, vertė M. Ročka. Vilnius, 1966, p. 39. 63 Tolesniuose mūsų istorijos pasakoji­ muose plačiau išdėstysime apie tą to­ torių gyvenamą miesto dalį; prie Vo­ kės, be kitų totorių, buvo apsigyvenę 40 brolių, todėl iki šios dienos ta gy­ venvietė vadinama Sorok Tatary, iš ru­ sų k. išvertus reiškia - Keturiasdešim­ ties Totorių kaimas. Apie tai yra rašęs Mykolas L i e t u v i s, p. 28. 144 ## Puslapis 161 Il KNYGA keti činšą, kuris jai iš Lietuvos priklausantis, kadangi šis kraštas karaliaus Vladislovo Jogailos jai atiduotas kaip vestuvinė do­ vana.