Santrauka
Gana grėsmingai įsiliepsnojo pirmieji nesuta rimai tarp abiejų tautų (1398 m.); pati karalienė Jadvyga juos bus užtraukusi: mat parašė laišką Vytautui prašydama išmomiestų, kuriuos reikėtų saugoti.] - Šitas, nepalankus lietuvių atžvilgiu palyginimas su.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Gana grėsmingai įsiliepsnojo pirmieji nesuta rimai tarp abiejų tautų (1398 m.); pati karalienė Jadvyga juos bus užtraukusi: mat parašė laišką Vytautui prašydama išmomiestų, kuriuos reikėtų saugoti.] - Šitas, nepalankus lietuvių atžvilgiu palyginimas su. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Gana grėsmingai įsiliepsnojo pirmieji nesuta rimai tarp abiejų tautų (1398 m.); pati karalienė Jadvyga juos bus užtraukusi: mat parašė laišką Vytautui prašydama išmomiestų, kuriuos reikėtų saugoti.] - Šitas, nepalankus lietuvių atžvilgiu palyginimas su.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau tas kelias Lietuvos sostinės patirtas sėkmes (1398 m.) temdė neramumai, grėsę ne tik iš kryžiuočių, bet ir per Vytau to vaidus su Jogaila, ir dar ne visai suderintus Lietuvos ir Len kijos interesus. Gana grėsmingai įsiliepsnojo pirmieji nesuta rimai tarp abiejų tautų (1398 m.); pati karalienė Jadvyga juos bus užtraukusi: mat parašė laišką Vytautui prašydama išmo- miestų, kuriuos reikėtų saugoti.]* - Šitas, nepalankus lietuvių atžvilgiu palyginimas su totoriais gal persū dytas, tačiau negalima būtų nugin čyti, kad totoriai, Vytauto Lietuvoje įkurdinti, net iki mūsų laikų garsūs nepriekaištinga dora, narsa ir prie raišumu savo naujai tėvynei. Jų dau gybę su visomis šeimomis į šiuos kraštus turėjo būti atkėlęs šaunus pergalingas karys Vytautas; be jų pa grindinės gyvenvietės prie Vokės upės, be tų, kurie įsikūrė mieste ir kurie apsigyveno vietovėje, vadinto je Nemėžiu, per mylią nuo Vilniaus į rytus, daug jų įsikūrė pavietuose: Lydos, Ašmenos ir Naugarduko ir iš tiesų nėra valdos, ypač pasakyti na tai apie Vilniaus, Trakų ir Nau garduko pavietus, kur iki šiolei ne būtų išlikę totorių buveinių pėdsakų pavadinimuose: Totoriškės, Totorių kapinės ir 1.1. Seniau totoriai vertėsi audinių ir siūlų prekyba. Dabar Lie tuvos totoriai praturtėję, iš tiesų visi tarnauja kariuomenėje, specialiuose raitininkų, vadinamuosiuose totorių ulonų pulkuose, kiti yra tarnautojai, o vargingesni dirba pas privačius as menis arba turi menkus žemės plo telius, po tėvų mirties paveldėtus. To torių gyvenviečių pradžią Lietuvoje ir Voluinėje bei tolesnį jų likimą pla čiau aprašo: C z a c k i O Litewskich i Polskich prawach, T. Il, p. 137 sqq.* Cituojama pagal Mykolas Lietuvis. Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius, vertė M. Ročka. Vilnius, 1966, p. 39. 63 Tolesniuose mūsų istorijos pasakoji muose plačiau išdėstysime apie tą to torių gyvenamą miesto dalį; prie Vo kės, be kitų totorių, buvo apsigyvenę 40 brolių, todėl iki šios dienos ta gy venvietė vadinama Sorok Tatary, iš ru sų k. išvertus reiškia - Keturiasdešim ties Totorių kaimas. Apie tai yra rašęs Mykolas L i e t u v i s, p. 28. 144
Puslapis 161
Il KNYGA keti činšą, kuris jai iš Lietuvos priklausantis, kadangi šis kraštas karaliaus Vladislovo Jogailos jai atiduotas kaip vestuvinė do vana.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |