Lietuvos istorijos žinių lobynas
saltinis
13 teiginiai14 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Narbutas rašo, kad Lasickis Dugnei priskyrė įmaišytos tešlos globą, bet pats tai laikė nepanašu į tiesą. Narbutas nurodo, kad Lasickis ir liaudies padavimai Raganomis vadino deives, globojusias tam tikrus medžius. Narbutas nurodo, kad Lasickis Datoną aprašė tik kaip dievaitį, dalijusį žemes arba visokį turtą.
Patikrinti teiginiai
Narbutas rašo, kad Lasickis Dugnei priskyrė įmaišytos tešlos globą, bet pats tai laikė nepanašu į tiesą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Tų deivių karalienės vardas buvo\nJūratė .\nDugne (Dugną)\nUpinė nimfa, kitaip Gudelka26 * 28, pagal tai, ką aukščiau pa\nteikėme iš Jakimavičiaus. Lasickis šiai dievybei priskiria ypa\ntybe globoti įmaišytą tešlą; tai visai nepanašu į tiesą, kadangi\npats žodis Dugnas reiškia upės dugną.
Narbutas nurodo, kad Lasickis Datoną aprašė tik kaip dievaitį, dalijusį žemes arba visokį turtą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Datonas (Datonus) Dievaitis, žemių arba visokio turto dalytojas. Tik tiek apie jį papasakojo Lasickis. Tenka spėlioti, kad tai buvo savotiškas Plutono sekimas.
Narbutas rašo, kad Lasickis Varpelį laikė ore sklindančio aido dievaičiu, sukeldavusiu griausmą po perkūno trenksmo.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Markopoliai (Markopole) Požemio dievaičiai, kuriuos ypač garbino didikai ir bajo rai. Aiškiu Lasickio liudijimu, Strijkovskis ir kiti trumpai mini juos kaip požemio dievaičius. Tai buvo barstukai, tik kilmin- gesnės giminės.
Narbutas nurodo, kad Lasickis Markopolius aprašė kaip požemio dievaičius, ypač garbintus didikų ir bajorų.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Markopoliai (Markopole) Požemio dievaičiai, kuriuos ypač garbino didikai ir bajo rai. Aiškiu Lasickio liudijimu, Strijkovskis ir kiti trumpai mini juos kaip požemio dievaičius. Tai buvo barstukai, tik kilmin- gesnės giminės.
Narbutas rašo, kad, pasak Lasickio, kaukai pasirodydavę tik jais tikėjusiems žmonėms.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Kitų supratimu, tai buvu\nsios lietuviškos Silfos . Pasak Lasickio pasakojimų, kaukai pa-\nsi rodydavę tiems, kurie jais tikėjo, kiti jų visiškai negalėję ma\ntyti. Siu kaukų garbintojai nakčiai tam tikrose vietose padėda\nvo jiems maisto; iš jo suvalgymo pranašaudavo panašiai kaip\nsu barstukais.
Narbutas nurodo, kad Lasickis lietuviams priskyrė kai kurių dievų garbinimo apeigų slėpimą, dažniausiai nuo krikščionių.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Vis dėlto išliko neabejotinų\nfaktų apie jų buvimą senovėje. Lasickis sako, kad lietuviai slėp\ndavo tam tikras dievų garbinimo apeigas, dažniausiai nuo krikš\nčionių, tai yra ne kiekvienas jose galėdavo dalyvauti. Iš čia slap\ntos sueigos, slaptos reikšmės dievybės, kurių mūsų mitologas\n197\n\n## Puslapis 197\n\nišvardija net aštuonetą.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 13 | 14 |