J. Lasickio veikalas apie žemaičių dievus

Santrauka

J. Lasickio veikalas apie žemaičių dievus čia atsiskleidžia per Narbuto pateiktas pastabas apie Dugną, Raganas, Datoną, Varpelį, Markopolius ir kaukus. Šaltinis sieja Lasickio liudijimus su žemaičių dievybėmis, apeigų slėpimu nuo krikščionių ir alaus statinės pradėjimo apeigomis Ragutienės garbei.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas rašo, kad Lasickis Dugnei priskyrė įmaišytos tešlos globą, bet pats tai laikė nepanašu į tiesą. global_id t-190465		c-001
t-002 Narbutas nurodo, kad Lasickis ir liaudies padavimai Raganomis vadino deives, globojusias tam tikrus medžius. global_id t-190466		c-002
t-003 Narbutas nurodo, kad Lasickis Datoną aprašė tik kaip dievaitį, dalijusį žemes arba visokį turtą. global_id t-190468		c-003
t-004 Narbutas rašo, kad Lasickis Varpelį laikė ore sklindančio aido dievaičiu, sukeldavusiu griausmą po perkūno trenksmo. global_id t-190469		c-004
t-005 Narbutas nurodo, kad Lasickis Markopolius aprašė kaip požemio dievaičius, ypač garbintus didikų ir bajorų. global_id t-190470		c-005
t-006 Narbutas rašo, kad, pasak Lasickio, kaukai pasirodydavę tik jais tikėjusiems žmonėms. global_id t-190471		c-006
t-007 Narbutas nurodo, kad Lasickis lietuviams priskyrė kai kurių dievų garbinimo apeigų slėpimą, dažniausiai nuo krikščionių. global_id t-190472		c-007
t-008 Narbutas Dievaitį aprašo kaip Pajūrio kaimo fetišą, kurį lokalizuoja Raseinių apskrityje, tikriausiai prie Jūros upės. global_id t-190473		c-008
t-009 Narbutas nurodo, kad, pasak Lasickio, Jokūbas Laskovičius jam pasakojo apie Žemaitijoje daugeliui dievų teiktą garbę. global_id t-190474		c-009
t-010 Narbutas rašo, kad Lasickis paliko pirmos alaus statinės pradėjimo apeigų, vadintų nuleidimu, aprašymą Ragutienės garbei. global_id t-190475		c-010
t-011 Narbutas rašo, kad Lasickis, aptardamas Ežiagulį, aprašė žemaičių gedulingą šventę skerstuves. global_id t-190476		c-011

Reikšmingi paminėjimai

Bibliografiniai įrodymai

c-001

Santrauka: Narbutas rašo, kad Lasickis, aptardamas Ežiagulį, aprašė žemaičių gedulingą šventę skerstuves.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

384

Puslapis 384

Tas pats autorius straipsnyje apie Ežiagulį (Eiagulis) ap­ rašo gedulingą žemaičių šventę, vadinamą skerstuvėmis (Skierstimes); lietuvių kalba tai reiškia meitėlio skerdimą; pa­ prastai tai vyksta ruošiant vaišių stalą ir dabar yra mūsų kai­ miečių įprastinės apeigos, turinčios kažkokią dalį ką tik apra­ šyto papročio. Mūsų mitologas sako, kad per šią šventę šauk­ davosi dievo Ežiagulio; ankstesniame straipsnyje išsiaiškino­ me, kad tas žodis reiškia tiesiog kapą, o šiuo atveju galėjo reikšti asmenį, gulintį kape. Tą meldimą išreiškia šiais žodžiais: Veni cum mortuis, farcimina nobiscum manducatums (Ateik kartu su mirusiaisiais valgyti dešros.) Tai visiškai sutampa su aprašy­ tomis apeigomis.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai