Narbutas rašo, kad Lasickis Dugnei priskyrė įmaišytos tešlos globą, bet pats tai laikė nepanašu į tiesą. Narbutas nurodo, kad Lasickis ir liaudies padavimai Raganomis vadino deives, globojusias tam tikrus medžius. Narbutas nurodo, kad Lasickis Datoną aprašė tik kaip dievaitį, dalijusį žemes arba visokį turtą.
Tų deivių karalienės vardas buvo\nJūratė .\nDugne (Dugną)\nUpinė nimfa, kitaip Gudelka26 * 28, pagal tai, ką aukščiau pa\nteikėme iš Jakimavičiaus. Lasickis šiai dievybei priskiria ypa\ntybe globoti įmaišytą tešlą; tai visai nepanašu į tiesą, kadangi\npats žodis Dugnas reiškia upės dugną.
Datonas (Datonus) Dievaitis, žemių arba visokio turto dalytojas. Tik tiek apie jį papasakojo Lasickis. Tenka spėlioti, kad tai buvo savotiškas Plutono sekimas.
Markopoliai (Markopole) Požemio dievaičiai, kuriuos ypač garbino didikai ir bajo rai. Aiškiu Lasickio liudijimu, Strijkovskis ir kiti trumpai mini juos kaip požemio dievaičius. Tai buvo barstukai, tik kilmin- gesnės giminės.
Markopoliai (Markopole) Požemio dievaičiai, kuriuos ypač garbino didikai ir bajo rai. Aiškiu Lasickio liudijimu, Strijkovskis ir kiti trumpai mini juos kaip požemio dievaičius. Tai buvo barstukai, tik kilmin- gesnės giminės.
Kitų supratimu, tai buvu\nsios lietuviškos Silfos . Pasak Lasickio pasakojimų, kaukai pa-\nsi rodydavę tiems, kurie jais tikėjo, kiti jų visiškai negalėję ma\ntyti. Siu kaukų garbintojai nakčiai tam tikrose vietose padėda\nvo jiems maisto; iš jo suvalgymo pranašaudavo panašiai kaip\nsu barstukais.
Vis dėlto išliko neabejotinų\nfaktų apie jų buvimą senovėje. Lasickis sako, kad lietuviai slėp\ndavo tam tikras dievų garbinimo apeigas, dažniausiai nuo krikš\nčionių, tai yra ne kiekvienas jose galėdavo dalyvauti. Iš čia slap\ntos sueigos, slaptos reikšmės dievybės, kurių mūsų mitologas\n197\n\n## Puslapis 197\n\nišvardija net aštuonetą.