Gedimino laiškai

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Reikšmingiausiu Gedimino politikos atspindžiu yra laikomi jo laiškai. Nors jie dažniausiai siejami tik su pirmu Vilniaus paminėjimu rašto šaltiniuose, kartu rodo, kad Gediminas kūrė nuoseklią Lietuvos europėjimo programą. Iš jų matyti labai platus (turint galvoje tarptautinę Lietuvos izoliaciją) Gedimino politinis akiratis. Gediminas kūrė stačiatikių metropoliją, ryžosi krikštytis pats ir įkurti katalikų arkivyskupiją. Šia bažnytine politika jis sugebėjo sudominti popiežių Joną XXII, kuris jau tais laikais kėlė bažnytinės unijos idėją. Jam Gediminas ir siuntė laiškus, kuriuose pareiškė pageidavimą krikštytis: Lietuvos valdovai norį priimti katalikų tikėjimą, bet priversti gintis nuo kryžiuočių, kuriems rūpįs ne krikštas, o valstybės užkariavimas. Gediminas taip pat išsiuntė laiškus Vokietijos miestams bei vienuolijoms, pranešdamas, kad laukia popiežiaus pasiuntinių tartis dėl krikšto. Jis kvietė į Lietuvą atvykti ir čia įsikurti vokiečių riterius, pirklius, amatininkus, valstiečius, žadėjo jiems tokias pačias veiklos sąlygas kaip Europoje. Tačiau 1323–1324 m. Gedimino krikšto akcija nepavyko dėl žemaičių ir stačiatikių dvariškių pasipriešinimo.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

L I E T U V O S I S T O R I J A 36 Lietuvos valdovas Gediminas, titulavęsis Rex Lethowye ir vedęs intensyvias derybas dėl krikšto, savo laiškais Vakarų šalims ir miestams šalia krikšto kvietė į Lietuvą Vakarų pirklius ir amatininkus. Lietuvos antiizoliacinės pastangos ilgai nedavė rezultatų, o ordinų karinė agresija vertė Lietuvą visą energiją skirti karybai. Todėl kartais Lietuvos santvarka XIV a. apibūdinama kaip karinė monarchija.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau Foigtas naujausios Prūsijos istorijos (Geschichte Preussens. T. IV, p. 627 sq.) autorius, kuris nenorėjo, kaip kad jo pirmtakai, Prūsijos kronikininkai, būti visada nešališkas lietuvių genties istorijos įvykių teisėjas, ginčija tų laiškų autentiškumą, tvirtindamas esą buvo parengti ir išsiuntinėti Rygos arkivyskupo, kryžiuočių priešininko.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

T. IV, p. 627 sq.) autorius, kuris nenorėjo, kaip kad jo pirmtakai, Prūsijos kronikininkai, būti visada nešališkas lietuvių genties istorijos įvykių teisėjas, ginčija tų laiškų autentiškumą, tvirtindamas esą buvo parengti ir išsiuntinėti Rygos arkivyskupo, kryžiuočių priešininko. Tačiau jo įrodymai, kurių negalima būtų pripažinti nesugriaunamais, iš tiesų kelia kiek abejonių, kurios vis dėlto negali nuneigti, kad Vilnius jau buvo miestas ir Gedimino sostinė, ir kad minoritai, pirmieji mūsų tikėjimo apaštalai, jau turėjo mieste savo prieglobstį ir šventoves.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Rašome apie tai Jums, Šventasis Tėve, idant žinotume priežastis, per kurias mūsų senoliai paliko šį pasaulį pagoniškoj klaidatikybėj." Labai meldžia pagaliau Gediminas popiežių, kad atsižvelgtų į jo liūdną padėtį ir aiškiai pareiškia: „Esame pasirengę, kaip ir kiti kunigaikščiai krikščionys, visame kame klausyti jūsų valios ir priimti krikščioniškąjį tikėjimą, kad tik neturėtume būti budeliams, tai yra Ordino Magistrui ir riteriams, už ką nors dėkingi"**. Tuo pat metu buvo paskelbti ir kiti laiškai, kuriuos Gediminas rašė dominikonų ordino vyresniesiems, būtent į Saksoniją, Mažesniųjų brolių ordinui ir pajūrio miestams Liubekui, Rostokui, Zundui, Greifsvaldui, Štetinui ir Gotlandui, pranešdamas juose, kad kreipėsi į popiežių, prašydamas išsiųsti pas jį pasiuntinius, kad jų nekantraudamas laukiąs, kad pasiryžęs sutikti su visais popiežiaus įsakymais.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Gedimino laiškai / Parengė V. Pašuta ir J. Stal.—V., 1966.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

406, prisimena dar vieną Gedimino dukrą, kuri esą buvusi anuomet garbingo riterio Dovydo, Gardino kašteliono, arba tiksliau kunigaikščio, viešpatavusio Gardino valdoje, žmona. Il Gedimino laiškuose, rašytuose dominikonų ir Mažesniųjų brolių, arba pranciškonų, ordinams bei Hanzos miestams, kurių autentiškas 1323 metais notaro parengtas dokumentas yra Karaliaučiaus Slaptaja- - • - 20 ## Puslapis 37 I KNYGA gumą nuo Rusios ir toli į tą pusę išplėtęs savo valdžią, Vilnių pasirinko jo valdomų visų kraštų sostine tikriausiai todėl, kad būdamas arčiau sienų su kryžiuočiais turėjo me archyve ir kuriuos Kotzebue išspausdino savo Prūsijos istorijoje. (Žr. Preussens aeltere Geschichte, Band II, p. 353) - atsiskleidžia šio išskirtinio valdovo pastangų ženklai padaryti Lietuvą gausesne gyventojų ir pakelti jos gerovę atkviečiant iš svetur įvairiais verslais besiverčiančius amatininkus, žemdirbius ir dvasininkus.