Gedimino laiškų grupė siejama su 1323 m. Vilniuje datuotais laiškais dominikonams, Mažesniesiems broliams ir pajūrio miestams. Balińskio pasakojime jie yra svarbūs Vilniaus miesto ir Gedimino sostinės paliudijimui, bet kartu pateikiamas Foigto autentiškumo ginčas, laiškus siejęs su Rygos arkivyskupo klastote.
Gedimino laiškų ordinams ir Hanzos miestams 1323 m. notaro parengtas dokumentas buvo Karaliaučiaus Slaptajame archyve, o Kotzebue juos paskelbė „Prūsijos istorijoje“.
406, pri simena dar vieną Gedimino dukrą, kuri esą buvusi anuomet garbingo riterio Dovydo, Gardino kašteliono, arba tiksliau kunigaikščio, viešpata vusio Gardino valdoje, žmona. Il Gedimino laiškuose, rašytuose do minikonų ir Mažesniųjų brolių, ar ba pranciškonų, ordinams bei Han zos miestams, kurių autentiškas 1323 metais notaro parengtas doku mentas yra Karaliaučiaus Slaptaja- - • - 20 ## Puslapis 37 I KNYGA gumą nuo Rusios ir toli į tą pusę išplėtęs savo valdžią, Vil nių pasirinko jo valdomų visų kraštų sostine tikriausiai todėl, kad būdamas arčiau sienų su kryžiuočiais turėjo me archyve ir kuriuos Kotzebue išspausdino savo Prūsijos istorijoje. (Žr. Preussens aeltere Geschichte, Band II, p. 353) - atsiskleidžia šio išskirti nio valdovo pastangų ženklai pada ryti Lietuvą gausesne gyventojų ir pakelti jos gerovę atkviečiant iš sve tur įvairiais verslais besiverčiančius amatininkus, žemdirbius ir dvasi ninkus.
(Žr. Preussens aeltere Geschichte, Band II, p. 353) - atsiskleidžia šio išskirti nio valdovo pastangų ženklai pada ryti Lietuvą gausesne gyventojų ir pakelti jos gerovę atkviečiant iš sve tur įvairiais verslais besiverčiančius amatininkus, žemdirbius ir dvasi ninkus. Be to, iš jo laiško, rašyto po piežiui, matyti turėjus norų priimti krikščioniškąjį tikėjimą. Kai kurie tų laiškų rašyti Vilniuje, datuoti 1323 metų gegužės 26-ąja diena, kur Ge diminas aiškiai jį vadina savo kara liškuoju miestu, yra svarbus liudiji mas, jog jau egzistavo istorinė Lietuvos sostinė.
Tačiau Foigtas naujausios Prūsijos istorijos (Ge schichte Preussens. T. IV, p. 627 sq.) autorius, kuris nenorėjo, kaip kad jo pirmtakai, Prūsijos kronikininkai, būti visada nešališkas lietuvių gen ties istorijos įvykių teisėjas, ginčija tų laiškų autentiškumą, tvirtinda mas esą buvo parengti ir išsiuntinė ti Rygos arkivyskupo, kryžiuočių priešininko.
T. IV, p. 627 sq.) autorius, kuris nenorėjo, kaip kad jo pirmtakai, Prūsijos kronikininkai, būti visada nešališkas lietuvių gen ties istorijos įvykių teisėjas, ginčija tų laiškų autentiškumą, tvirtinda mas esą buvo parengti ir išsiuntinė ti Rygos arkivyskupo, kryžiuočių priešininko. Tačiau jo įrodymai, ku rių negalima būtų pripažinti nesu griaunamais, iš tiesų kelia kiek abe jonių, kurios vis dėlto negali nuneigti, kad Vilnius jau buvo mies tas ir Gedimino sostinė, ir kad mino- ritai, pirmieji mūsų tikėjimo apašta lai, jau turėjo mieste savo prieglobstį ir šventoves.
Napiers- k i s, išleidęs tik dokumentų rinkinio apie Livoniją, Estiją ir Kuršą Rodyk lę, yra- gal labiau vertas pripažinimo už daugelį kitų, spausdinančių sa vo gražbylius samprotavimus, ne kartą istorinę tiesą užtemdžiusius, istorija vadinamus. Apie Gedimino laiškus pasakytina, kad juos įdeda me į papildymus kartu su vertimu į lenkų kalbą ir Foigto pastabomis. (Žr. Il priedą).
Rašome apie tai Jums, Šventasis Tėve, idant žinotume priežastis, per ku rias mūsų senoliai paliko šį pasaulį pagoniškoj klaidatiky- bėj." Labai meldžia pagaliau Gediminas popiežių, kad at sižvelgtų į jo liūdną padėtį ir aiškiai pareiškia: „Esame pasirengę, kaip ir kiti kunigaikščiai krikščionys, visame ka me klausyti jūsų valios ir priimti krikščioniškąjį tikėjimą, kad tik neturėtume būti budeliams, tai yra Ordino Magist rui ir riteriams, už ką nors dėkingi"**. Tuo pat metu buvo paskelbti ir kiti laiškai, kuriuos Ge diminas rašė dominikonų ordino vyresniesiems, būtent į Saksoniją, Mažesniųjų brolių ordinui ir pajūrio miestams - Liubekui, Rostokui, Zundui, Greifsvaldui, Štetinui ir Got- landui, pranešdamas juose, kad kreipėsi į popiežių, prašydamas išsiųsti pas jį pasiuntinius, kad jų nekantrau damas laukiąs, kad pasiryžęs sutikti su visais popiežiaus įsakymais.