Santrauka
Gedimino laiškų grupė siejama su 1323 m. Vilniuje datuotais laiškais dominikonams, Mažesniesiems broliams ir pajūrio miestams. Balińskio pasakojime jie yra svarbūs Vilniaus miesto ir Gedimino sostinės paliudijimui, bet kartu pateikiamas Foigto autentiškumo ginčas, laiškus siejęs su Rygos arkivyskupo klastote.
Bibliografiniai duomenys
- Šaltinio pobūdis: laiškų grupė.
- Autorius / redaktorius: laiškai siejami su Gediminu; autentiškumas šaltinyje ginčijamas.
- Data / laikotarpis: 1323 m.; dalis laiškų datuota 1323 m. gegužės 26 d.
Turinys ir apimtis
- Laiškai apima kreipimusis į dominikonų vyresniuosius, Mažesniųjų brolių ordiną ir pajūrio miestus.
- Aptariamas krikšto pasiuntinių laukimas, laiškų platinimas, antspaudo formulė ir vėlesnis autentiškumo ginčas.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-007 Gedimino laiškų ordinams ir Hanzos miestams 1323 m. notaro parengtas dokumentas buvo Karaliaučiaus Slaptajame archyve, o Kotzebue juos paskelbė „Prūsijos istorijoje“. | c-001 | |
| t-008 Kai kurie Gedimino laiškai rašyti Vilniuje 1323 m. gegužės 26 d. ir Vilnių vadina karališkuoju miestu. | c-002 c-007 | |
| t-009 Foigtas ginčijo Gedimino laiškų autentiškumą ir jų parengimą priskyrė Rygos arkivyskupui. | c-003 c-008 c-009 | |
| t-010 Abejonės dėl Gedimino laiškų autentiškumo, Balińskio vertinimu, nepaneigia, kad Vilnius jau buvo miestas ir Gedimino sostinė. | c-004 | |
| t-011 Balińskis Gedimino laiškus dėjo į papildymus kartu su lenkišku vertimu ir Foigto pastabomis. | c-005 | |
| t-012 Gedimino laiškai buvo adresuoti dominikonų ordino vyresniesiems, Mažesniųjų brolių ordinui ir pajūrio miestams. | c-006 | |
| t-013 Trijuose Gedimino laiškuose buvo įrašytas antspaudo tikrumą ginantis prakeiksmas tiems, kurie juo nepatikėtų. | c-010 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Gedimino laiškų ordinams ir Hanzos miestams 1323 m. notaro parengtas dokumentas buvo Karaliaučiaus Slaptajame archyve, o Kotzebue juos paskelbė „Prūsijos istorijoje“.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
406, pri simena dar vieną Gedimino dukrą, kuri esą buvusi anuomet garbingo riterio Dovydo, Gardino kašteliono, arba tiksliau kunigaikščio, viešpata vusio Gardino valdoje, žmona. Il Gedimino laiškuose, rašytuose do minikonų ir Mažesniųjų brolių, ar ba pranciškonų, ordinams bei Han zos miestams, kurių autentiškas 1323 metais notaro parengtas doku mentas yra Karaliaučiaus Slaptaja-
- • - 20
Puslapis 37
I KNYGA gumą nuo Rusios ir toli į tą pusę išplėtęs savo valdžią, Vil nių pasirinko jo valdomų visų kraštų sostine tikriausiai todėl, kad būdamas arčiau sienų su kryžiuočiais turėjo me archyve ir kuriuos Kotzebue išspausdino savo Prūsijos istorijoje. (Žr. Preussens aeltere Geschichte, Band II, p. 353) - atsiskleidžia šio išskirti nio valdovo pastangų ženklai pada ryti Lietuvą gausesne gyventojų ir pakelti jos gerovę atkviečiant iš sve tur įvairiais verslais besiverčiančius amatininkus, žemdirbius ir dvasi ninkus.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Kai kurie laiškai datuoti Vilniuje 1323 m. gegužės 26 d. ir Vilnių vadina karališkuoju miestu.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
(Žr. Preussens aeltere Geschichte, Band II, p. 353) - atsiskleidžia šio išskirti nio valdovo pastangų ženklai pada ryti Lietuvą gausesne gyventojų ir pakelti jos gerovę atkviečiant iš sve tur įvairiais verslais besiverčiančius amatininkus, žemdirbius ir dvasi ninkus. Be to, iš jo laiško, rašyto po piežiui, matyti turėjus norų priimti krikščioniškąjį tikėjimą. Kai kurie tų laiškų rašyti Vilniuje, datuoti 1323 metų gegužės 26-ąja diena, kur Ge diminas aiškiai jį vadina savo kara liškuoju miestu, yra svarbus liudiji mas, jog jau egzistavo istorinė Lietuvos sostinė.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Foigtas ginčijo laiškų autentiškumą ir priskyrė jų parengimą Rygos arkivyskupui.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Tačiau Foigtas naujausios Prūsijos istorijos (Ge schichte Preussens. T. IV, p. 627 sq.) autorius, kuris nenorėjo, kaip kad jo pirmtakai, Prūsijos kronikininkai, būti visada nešališkas lietuvių gen ties istorijos įvykių teisėjas, ginčija tų laiškų autentiškumą, tvirtinda mas esą buvo parengti ir išsiuntinė ti Rygos arkivyskupo, kryžiuočių priešininko.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Abejonės dėl Gedimino laiškų autentiškumo, Balińskio vertinimu, nepaneigia, kad Vilnius jau buvo miestas ir Gedimino sostinė.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
T. IV, p. 627 sq.) autorius, kuris nenorėjo, kaip kad jo pirmtakai, Prūsijos kronikininkai, būti visada nešališkas lietuvių gen ties istorijos įvykių teisėjas, ginčija tų laiškų autentiškumą, tvirtinda mas esą buvo parengti ir išsiuntinė ti Rygos arkivyskupo, kryžiuočių priešininko. Tačiau jo įrodymai, ku rių negalima būtų pripažinti nesu griaunamais, iš tiesų kelia kiek abe jonių, kurios vis dėlto negali nuneigti, kad Vilnius jau buvo mies tas ir Gedimino sostinė, ir kad mino- ritai, pirmieji mūsų tikėjimo apašta lai, jau turėjo mieste savo prieglobstį ir šventoves.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Balińskis nurodo Gedimino laiškus dedąs į papildymus su lenkišku vertimu ir Foigto pastabomis.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Napiers- k i s, išleidęs tik dokumentų rinkinio apie Livoniją, Estiją ir Kuršą Rodyk lę, yra- gal labiau vertas pripažinimo už daugelį kitų, spausdinančių sa vo gražbylius samprotavimus, ne kartą istorinę tiesą užtemdžiusius, istorija vadinamus. Apie Gedimino laiškus pasakytina, kad juos įdeda me į papildymus kartu su vertimu į lenkų kalbą ir Foigto pastabomis. (Žr. Il priedą).
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Gedimino laiškai buvo adresuoti dominikonų ordino vyresniesiems, Mažesniųjų brolių ordinui ir pajūrio miestams.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Rašome apie tai Jums, Šventasis Tėve, idant žinotume priežastis, per ku rias mūsų senoliai paliko šį pasaulį pagoniškoj klaidatiky- bėj.” Labai meldžia pagaliau Gediminas popiežių, kad at sižvelgtų į jo liūdną padėtį ir aiškiai pareiškia: „Esame pasirengę, kaip ir kiti kunigaikščiai krikščionys, visame ka me klausyti jūsų valios ir priimti krikščioniškąjį tikėjimą, kad tik neturėtume būti budeliams, tai yra Ordino Magist rui ir riteriams, už ką nors dėkingi”**. Tuo pat metu buvo paskelbti ir kiti laiškai, kuriuos Ge diminas rašė dominikonų ordino vyresniesiems, būtent į Saksoniją, Mažesniųjų brolių ordinui ir pajūrio miestams - Liubekui, Rostokui, Zundui, Greifsvaldui, Štetinui ir Got- landui, pranešdamas juose, kad kreipėsi į popiežių, prašydamas išsiųsti pas jį pasiuntinius, kad jų nekantrau damas laukiąs, kad pasiryžęs sutikti su visais popiežiaus įsakymais.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Laiškai buvo rašyti Vilniuje, datuoti 1323 m. gegužės 26 d. ir turėjo būti platinami toliau.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Didesnio tikrumo ir pasitikėjimo dėlei šį mūsų raštą tvirtiname dėdami antspaudą, kokį mes taip pat mū sų laiške Popiežiui uždėjome, tad pirma geležis į vašką, o vanduo į plieną pavirs, nei mes savo žodį sulaužysime ar atšauksime. Kryžiuočiai tą antspaudą mums panieką reikš dami į ugnį įmetė, kad sutrukdytų pradėto su Dievo pa galba sumanymo įgyvendinimą ir žmonėms akis užtem dytų; jei kas tuo antspaudu nepatikėtų ir jo tikrumą piktžodžiaudami ginčytų, tą mūsų šiais laiškais skelbiame tiesos nedraugu, velnio garbintoju, tikėjimo priešu, bedie viu, melagiu ir žmogum be garbės”*. Tie laiškai rašyti Vil niuje, datuoti 1323 metų gegužės 26 su pavedimu, kad juos perskaičius būtų siunčiami toliau ir visur skelbiama juose nurodyti pranešimai bei įsipareigojimai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vienoje interpretacijoje laiškai Gedimino vardu priskirti Rygos arkivyskupo klastotei.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Kol kas niekas dar negalėjo miglotos mįslės įminti! Juk suktybės ir melo jukinys buvo taip gerai suregztas, kad pradžioje jo galų niekaip nega lima buvo aptikti. Tik po daugelio metų buvo atskleista ir visų sužinota, jog ne kas kitas, o nenumaldomas Ordino priešas, Rygos arkivyskupas, laiškus Gedimino vardu slapta buvo pa rašęs ir pasiuntęs popiežiui, pajūrio miestams ir vienuoliams, idant gudrybe ir melu pasiektų savo tikslą - apjuodintų kry žiuočius popiežiaus rūmuose ir taip pelnytų savo ginčo su kry žiuočių Ordinu palankesnį sprendimą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Foigtas laišką popiežiui ir laiškus ordinams bei Vokietijos miestams laikė tuo pačiu klastotės kompleksu.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Mūsų Prūsijos istorijoje, T. IV, p. 393, jau esame išsakę nuo monę, jog tiek tas laiškas popiežiui, tiek ir kiti abiems ordi nams bei Vokietijos miestams, ne tik kad nebuvo paties Ge dimino, bet nei su jo žinia, nei jo valia parašyti. Rygos arkivyskupas, Gedimino vardu prisidengęs, juos parengė ir išsiuntinėjo į svečias šalis, idant, savo kėslų siekdamas, tuo melu ir klasta apšmeižtų popiežiaus rūmuose Kryžiuočių ordiną ir per tai pelnytų sau palankų popiežiaus sprendimą ginče su kryžiuočiais. Šiuo teiginiu verčia tikėti tokie įrodymai: jeigu: 1) meste lėsime akį į laiško turinį popiežiui, nieko daugiau nepaste bėsime, vien tik šmeižtus bei skundus Ordinu, ir visu laišku siekiama pavaizduoti jį didžiausia kliūtimi, trukdančia skleisti krikščionių tikėjimą.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Trijuose Gedimino laiškuose buvo įrašytas antspaudo tikrumą ginantis prakeiksmas tiems, kurie juo nepatikėtų.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Po šių paaiškinimų apie antspaudą visuose trijuose laiškuose yra ypatingas prakeiksmas tų, kurie nepatikėtų jį esant tikrai. Contradictores huius sigilli tanquam maliciosos, fi dei destructores, hereticos, mendaces repudiamus et omni honore privatos in hiis scriptis [Šio antspaudo niekintojus šiuo savo laišku pasmerkiame kaip bjaurius tikėjimo ardytojus, ereti kus, melagius ir jokios garbės neturinčius žmonės.].
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |