Gedimino laiškai ordinams ir Hanzos miestams

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

406, prisimena dar vieną Gedimino dukrą, kuri esą buvusi anuomet garbingo riterio Dovydo, Gardino kašteliono, arba tiksliau kunigaikščio, viešpatavusio Gardino valdoje, žmona. Il Gedimino laiškuose, rašytuose dominikonų ir Mažesniųjų brolių, arba pranciškonų, ordinams bei Hanzos miestams, kurių autentiškas 1323 metais notaro parengtas dokumentas yra Karaliaučiaus Slaptaja- - • - 20 ## Puslapis 37 I KNYGA gumą nuo Rusios ir toli į tą pusę išplėtęs savo valdžią, Vilnių pasirinko jo valdomų visų kraštų sostine tikriausiai todėl, kad būdamas arčiau sienų su kryžiuočiais turėjo me archyve ir kuriuos Kotzebue išspausdino savo Prūsijos istorijoje.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

353) - atsiskleidžia šio išskirtinio valdovo pastangų ženklai padaryti Lietuvą gausesne gyventojų ir pakelti jos gerovę atkviečiant iš svetur įvairiais verslais besiverčiančius amatininkus, žemdirbius ir dvasininkus. Be to, iš jo laiško, rašyto popiežiui, matyti turėjus norų priimti krikščioniškąjį tikėjimą. Kai kurie tų laiškų rašyti Vilniuje, datuoti 1323 metų gegužės 26-ąja diena, kur Gediminas aiškiai jį vadina savo karališkuoju miestu, yra svarbus liudijimas, jog jau egzistavo istorinė Lietuvos sostinė.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tačiau Foigtas naujausios Prūsijos istorijos (Geschichte Preussens. T. IV, p. 627 sq.) autorius, kuris nenorėjo, kaip kad jo pirmtakai, Prūsijos kronikininkai, būti visada nešališkas lietuvių genties istorijos įvykių teisėjas, ginčija tų laiškų autentiškumą, tvirtindamas esą buvo parengti ir išsiuntinėti Rygos arkivyskupo, kryžiuočių priešininko.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Apie Gedimino laiškus pasakytina, kad juos įdedame į papildymus kartu su vertimu į lenkų kalbą ir Foigto pastabomis. (Žr. Il priedą).