Gedimino laiškai ordinams ir Hanzos miestams

PDF 36-37

406, pri­\nsimena dar vieną Gedimino dukrą, \nkuri esą buvusi anuomet garbingo \nriterio Dovydo, Gardino kašteliono, \narba tiksliau kunigaikščio, viešpata­\nvusio Gardino valdoje, žmona.\nIl\nGedimino laiškuose, rašytuose do­\nminikonų ir Mažesniųjų brolių, ar­\nba pranciškonų, ordinams bei Han­\nzos miestams, kurių autentiškas \n1323 metais notaro parengtas doku­\nmentas yra Karaliaučiaus Slaptaja-\n- • -\n20\n\n## Puslapis 37\n\nI KNYGA\ngumą nuo Rusios ir toli į tą pusę išplėtęs savo valdžią, Vil­\nnių pasirinko jo valdomų visų kraštų sostine tikriausiai \ntodėl, kad būdamas arčiau sienų su kryžiuočiais turėjo\nme archyve ir kuriuos Kotzebue \nišspausdino savo Prūsijos istorijoje.

PDF 37

353) - atsiskleidžia šio išskirti­\nnio valdovo pastangų ženklai pada­\nryti Lietuvą gausesne gyventojų ir \npakelti jos gerovę atkviečiant iš sve­\ntur įvairiais verslais besiverčiančius \namatininkus, žemdirbius ir dvasi­\nninkus. Be to, iš jo laiško, rašyto po­\npiežiui, matyti turėjus norų priimti \nkrikščioniškąjį tikėjimą. Kai kurie tų \nlaiškų rašyti Vilniuje, datuoti 1323 \nmetų gegužės 26-ąja diena, kur Ge­\ndiminas aiškiai jį vadina savo kara­\nliškuoju miestu, yra svarbus liudiji­\nmas, jog jau egzistavo istorinė \nLietuvos sostinė.

PDF 37

Tačiau Foigtas naujausios Prūsijos istorijos (Ge­ schichte Preussens. T. IV, p. 627 sq.) autorius, kuris nenorėjo, kaip kad jo pirmtakai, Prūsijos kronikininkai, būti visada nešališkas lietuvių gen­ ties istorijos įvykių teisėjas, ginčija tų laiškų autentiškumą, tvirtinda­ mas esą buvo parengti ir išsiuntinė­ ti Rygos arkivyskupo, kryžiuočių priešininko.

PDF 37

Apie Gedimino \nlaiškus pasakytina, kad juos įdeda­\nme į papildymus kartu su vertimu į \nlenkų kalbą ir Foigto pastabomis. \n(Žr. Il priedą).